Penkiolikos autorių rankų kūriniai suskambo nuo subtilių tekstilės ir unikalių papuošalų iki tvirto kalviškų dirbinių charakterio. Vieni už kitus gražesni keramikos indai, auksu tviskantys šiaudiniai žaislai bei spalvomis alsuojanti tapyba. Kiekvienas darbas byloja apie valandas, praleistas atsidavus tyliam kūrybos procesui, kurio metu persimainiusi protėvių išmintis išplaukia į šiuolaikinį kontekstą.
Parodos atidarymas tapo tikra kultūros švente. Svečiai – H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė ir vicemeras Edvardas Jurjonas – sveikindami pabrėžė tautodailės svarbą, išsaugant regiono identitetą ir jungiant kuriančiųjų bendruomenę. Folkloro ansamblis „Ramytė“ dovanojo dainų ir šiltų žodžių pynę, jų autentiškas atlikimas papuošė šventę ir tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, idealiai papildydamas tautodailės eksponatus.
Sekcijos pirmininkė Violeta Astrauskienė, apžvelgdama metų veiklą, priminė nuveiktus darbus ir žvelgė į ateitį, aptardama kitų metų veiklos aktualijas. Tikėdama, kad kūrybinė ugnis tautodailininkų širdyse ir rankose neblės.
Ši paroda – ne sustingusi tradicija, o su laikmečiu kintantis, augantis ir naujų formų ieškantis gyvas organizmas, kvietimas šiuo sakraliu laikotarpiu sustoti, įkvėpti meistrystės ir pajusti prabėgančiame laike užkoduotą žmogiškąją šilumą.