Tautodailininkų darbų parodoje – liaudies meistrų sukurtas turtas

tautodailininkai danute narbutieneTapyti, nerti, velti, siuvinėti kryželiu, išminkyti iš molio ir išdegti krosnyje, iškalti iš metalo, išdrožti iš medžio – tokie mūsų krašto tautodailininkų darbai šiuo metu eksponuojami Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Per šiuos rankdarbius atsiskleidžia liaudies kūrėjų grožio pajautimas ir jų santykis su aplinka, žmonėmis, šio krašto gamta bei tradicijomis.

Kartu su šia paroda muziejuje veikia ir tautodailininko rusniškio Egonto Peteraičio tapybos darbų paroda. Keturiasdešimt du paveikslai kalba apie autoriaus meilę gimtajam kraštui – juose daugiausiai vaizduojamos vandeningos Rusnės apylinkės bei išskirtinė Pamario krašto gamta.

Išsamiau apie šias dvi ekspozicijas „Šilutės naujienų“ skaitytojams papasakojo Tautodailininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkė Danutė Narbutienė.

Parodos veiks iki lapkričio mėnesio, tad jei norite pasigrožėti mūsų krašto liaudies kūrėjų darbais, suskubkite apsilankyti senajame Šilutės H.Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 36).

Rusnės apylinkes tapo iš atminties

E.Peteraitis gimė 1940 m. balandžio 4 d. Klaipėdoje. Pasibaigus karui, persikėlė į Rusnę, pas senelę, ten baigė Šyškrantės tautodailininkai ant medziopradinę mokyklą. Vėliau įstojo į žvejybos artelę, kur dirbo 6 metus. Grįžęs iš tarnybos armijoje, Kaune įgijo suvirintojo specialybę ir iki pensijos dirbo Rusnės žuvininkystės ūkyje. Šiuo metu tapytojas gyvena Vokietijoje, o vasaras praleidžia savo sodyboje Rusnėje.

Piešti E.Peteraitis pamėgo dar vaikystėje. Pirmąją savo darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. jo darbai buvo eksponuojami visose rajoninėse ir zoninėse parodose. Nuo 1966 m. rusniškis yra Liaudies meno draugijos narys, o nuo 1988 m. – Tautodailininkų sąjungos narys.

Pirmieji E.Peteraičio tapybos darbai – „Nemunas ties Rusne“, „Pakalnės kaimas“, „Vakaras Šyškrantėje“ – buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Raseiniuose.

Už pasiekimus liaudies mene rusniškis yra apdovanotas meno saviveiklos žymūno ženklu (1976 m.). 1996 m. gruodį Jurbarke surengtoje parodoje – konkurse, skirtoje tapytojos Lidijos Meškaitytės 70-osioms gimimo metinėms paminėti, jis laimėjo pirmąją premiją (500 JAV dolerių ir padėkos raštą).

E.Peteraitis taip pat dalyvavo Joniškyje surengtoje parodoje, skirtoje dailininkui Adomui Varnui atminti. Čia tapytojo darbai buvo įvertinti pirmąja vieta.

Rusnėje prabėgo gražiausi kūrėjo vaikystės ir jaunystės metai. E.Peteraitis Rusnę tapo iš atminties, ypač mėgsta tapyti iš senų fotografijų. Eskizus būsimiems darbams pasidaro viešėdamas saloje. Jo darbuose dominuoja sodrios spalvos, vandens, Rusnės apylinkių tematika.

Muziejuje ekponuojama E.Peteraičio darbų kolekcija atkeliavo iš jo sodybos Rusnėje.

Kryželiu siuvinėja ir vyrai

tautodailininkai molisKitoje muziejaus salėje eksponuojama rajoninė tautodailininkų darbų paroda, kuriai atrinkta 18-os liaudies kūrėjų 180 darbų.
D.Narbutienė pasakojo, kad tautodailė – savamokslių liaudies meistrų sukurti vaizduojamosios dailės (tapybos, grafikos, skulptūros) kūriniai ir taikomosios dekoratyvinės dailės (keramika, tekstilė, baldai, metalo, stiklo, odos, kaulo, gintaro) dirbiniai. Seniausiais laikais čia kūrusių tautodailininkų darbuose atsispindėjo šio krašto žmonių charakteris bei dvasinai bruožai:
nuoširdumas, lyrizmas, kūrybingumas, meninis skonis, darbštumas bei gebėjimas išmokti sudėtingų amatų. Lietuvininkų krašte tautodailės menas plėtojosi sudėtingomis nutautinimo ir asimiliacijos sąlygomis.

„Į šią parodą buvo labai daug darbų pristatyta, bet kadangi patalpa labai maža, daug kūrinių netilpo“, – sakė kasmet tautodailininkų parodas rengianti Šilutės skyriaus pirmininkė.

Šiemet muziejuje eksponuojama keramikos, tapybos, medžio, metalo, tekstilės dirbiniai, karpiniai, margučiai, aksesuarai.
Čia galima susipažinti su Janinos Armonienės, Edmundo Armono, Birutės Baltutienės, Violetos Benetienės, Rūtos Emigart – Čiuželienės, Vladislovo Gorbatovo, Vlado Janavičiaus, Birutės Jucienės, Remigijaus Juciaus ir Laimos Stankutės, Ismondos ir Juliaus Katauskų, Verutės Katilienės, Jefimijos Lesenavičienės, Gedmondo Liekio, Ingos Merkelytės, Danutės Narbutienės, Jono Parakininko, Edvardo Šimkaus, Ramutės Šveikauskienės darbais.

Pirmą kartą tautodailininkų darbų parodoje dalyvauja Vladas Janavičius iš Tauragės rajono, paveikslus siuvinėjantis kryželiu.

O štai iš medžio išdrožtų kaukių ir samčių autorių G.Liekį p.Danutė sutiko Šilutės turguje, kur jis prekiavo medumi. Pasirodo, vyras Tauragės rajone turi bityną, o be to, dar ir drožinėja.

Katauskų, Jucių ir Raukčių šeimoms tautodailės amatai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis – su savo darbais važinėja po visą respubliką, dalyvauja įvairiose mugėse. Kitiems tautodailininkų sąjungos nariams kūryba yra tik pomėgis.