Teisininkas fotografuoja angelų ir vienaragių energiją

Sigito nufotografuotų orbų autentiškumą patvirtino keli orbų tyrinėtojai. "Dar neteko tokio matyti, labai rimtas" - laiške apibūdino antrąjį orbą bažnyčioje. / Asmeninio archyvo nuotr. Ar kada nors jums yra tekę nuotraukoje pamatyti nedidelį, tarsi iš niekur išnirusį šviesos kamuoliuką, kiek panašų į muilo burbulą? Tai gali būti orbai – regimąjį pavidalą įgiję angelai, elementaliai (žemės, vandens, oro ir ugnies dvasios), mirusiųjų dvasios ar kitos nematerialaus matmens būtybės.

Skeptikai atrėžia – pastalai! Dar priduria, kad reikia objektyvą nusivalyti.

„Bet juk žmonės nufotografuoja! Kas tai yra?“ – tokius argumentus atremia šilutiškis teisininkas Sigitas.

Sigitą kalbiname išvakarėse tų dienų, kai daugelio pasaulio šalių žmonės pasirengia bendrauti su anapusiniu pasauliu, pagerbti mirusiuosius, jų vėles, padėkoti visiems šventiesiems.

Vėlių paminėklai, Helovinas, Visų šventųjų diena, Vėlinės, Ilgės – tos šventės minimos spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, nuo seniausių laikų tikint gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, nežemiškų būtybių pagalba žmonėms.

Pasak Sigito, galime netikėti angelais ar dvasiomis, tačiau reikėtų suprasti, jog energija egzistuoja ir, akivaizdu, energijos kamuoliukus užfiksuoti įmanoma. Tai daro daugelis žmonių ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Žmonės nori įrodymų, kad dvasinis pasaulis iš tiesų egzistuoja.

knygaKnygą padėjo atrasti mokytojas

Ne visi reiškiniai žmogaus gyvenime paklūsta mechaninei logikai – įsitikinęs Sigitas, kuriam darbe dažniausiai tenka remtis racionaliais argumentais ir teisės dogmomis. Jis prisipažino būgštaujantis, jog papasakojęs apie, galbūt, ne visiems suprantamus dalykus gali likti nesuprastas ir susilaukti pašaipios kritikos.

Kita vertus, vyras visų pirma pataria į nepažintus dalykus žvelgti smalsiai ir pagalvoti, jog pasaulis yra dar labai mažai ištyrinėtas ir slepia daugybę paslapčių. Kategoriškas atsiribojimas ir nusistovėjusios dogmos dažnai trukdo pažinti ir priimti anapusinę informaciją. Jo manymu, paskatinti diskusiją, ar taip gali būti, taip pat įdomu, nes tai skatina gilintis į šią temą.

Sigitas prisimena, kad pirmoji pažintis su orbais prasidėjo jam pačiam to nesuvokiant. Kartą pro langą fotografavo audrą ir pamatė nuotraukoje daug taškiukų, dydžio kaip pinigėliai. Tačiau į tai nekreipė dėmesio, numetė nuotrauką kaip nepavykusį kadrą. Po kiek laiko giminaitė psichiatrė, parvykusi iš Indijos, papasakojo Sigitui apie orbus. Jis jai nusiuntė audros nuotrauką ir gavo patvirtinimą – čia kuo aiškiausi orbai.

Vienas orbų tyrinėtojų orbo virš mergaitės atsiradimą apibūdino kaip stiprių jos emocijų ir minčių išraišką. / Asmeninio archyvo nuotr.Prieš ketverius metus Sigitas nufotografavo kadrą, kaip mama mergaitei šukavo plaukus. Pasižiūrėjęs į nuotrauką, jis virš mergaitės galvos pamatė didelį baltą apskritimą. Ir šį kartą į tai nekreipė dėmesio, pamanė, gal fotoaparatas ne taip sufokusavo. Bet abejonė, kad tai gali būti orbas, nebeapleido.

Trūkstamos informacijos spragas užkaišiojo perskaityta D.Cooper, K.Crossvell knyga „Orbai. Meilės ir išminties pasiuntiniai. Nušvitimas per orbus“. „Viskas yra neatsitiktinai. Tai kažkieno planas. Galbūt aš turiu kokį nors nematomą mokytoją, kurio nesugebu atskleisti? Man kažkas tiesiog į rankas kiša tuos dalykus, kad domėčiausi, sužinočiau…“, – svarsto Sigitas, paklaustas, kaip jam į rankas pakliuvo knyga apie neapčiuopiamą pasaulį.

Vėliau kompiuteryje Sigitas prisiartino mergaitės skaitmeninę fotografiją ir virš jos galvos esantį balkšvą skritulį. Jame sako pamatęs du susiglaudusius žmones, vaikutį. Po kiek laiko tai mergaitei gimė sesutė. Sigitas bendravo su mergaitės mama, o ši papasakojo, kad dukrelė labai norėjo turėti sesutę.

Šilutės bažnyčioje užfiksavo orbą

Asmeninio archyvo nuotr.Pasak Sigito, orbai visada reiškia gera. „Kiekvienas orbas yra dvasinė būtybė, pasirodanti fotografijose, kad praneštų žmogui ypatingą žinią. Per nuotraukas su orbais gauname energiją tiesiogiai iš angelų, Arkangelų, vienaragių ir kitokių dvasinės hierarchijos būtybių. Ji pateks į žmogaus sąmonę, nesvarbu, ar esate jai atviri, ar ne. Jei žmogus sąmoningai pasiruošęs, tai gali paveikti esybę iki pat jos gelmių“, –  skaitytos knygos žodžius kartoja šilutiškis.

Tai viena nuomonė. Kiti orbų tyrinėtojai sako, kad orbai tai materializavęsi tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų emocijos, mintys jausmai.

Per Šilutės miesto 500 metų jubiliejaus šventę užfiksavo, pasak jo, patį tikriausią orbą, kurį nuginčyti sunku. Jau buvo pasibaigusi visa skaitmeninio fotoaparato atmintis, todėl itin fotografuoti mėgstantis vyras kiek įmanoma sumažino kokybę, kad tik išeitų dar nors vienas kadras. Tas paskutinysis ir buvo bažnyčioje. Sigitas šio orbo perduodamą žinią vertina kaip šventinį laišką, kurį reikia perskaityti.

Pamatė daugiau orbų

Perskaitęs knygą, Sigitas panoro peržiūrėti senesnių nuotraukų archyvą ir paieškoti, ar ten yra orbų, kurių nepastebėjo. Keletą rastų fotografijų nusiuntė knygos autorėms jų nurodytu el. pašto adresu. Moterys patvirtino orbų fotografijose originalumą.

„Visi kažkuo tiki. Skeptikai tiki kažkuo kitu. Jų teigimu, orbai – išgalvotas, nepatikrintas reiškinys. Bet atvirkščiai – tai labiausiai patikrinta, nes yra vaizdas“, – aiškina teisininkas, kuriam orbai – tyrinėjimo objektas.

Knygos autorės rašo, jog suklastoti tokių nuotraukų neįmanoma. Galima tik gauti panašų vaizdą fotografuojant dulkes, vandens lašus, blykstėje atsispindinčius vabalus ar šviesų žaismą. Tačiau tokios nuotraukos neskleis dvasinių virpesių, neneš jokios informacijos.

Yra filmuotas vaizdas iš Jurbarko rajone esančio Belvederio dvaro, kur, pasak orbų tyrinėtojų, orbus galima nufotografuoti arba nufilmuoti kiekvieną kartą. Šis šviesiai geltonos spalvos orbas vadinamas dvaro stebėtoju. Jis pasitinka tik įėjus į dvarą ir būna greta, kur beeitum.

Energetiniai vampyrai siurbia energiją

Užfiksuoti šviesią energiją nuotraukoje galima, tačiau Sigitas neabejoja, jog gyvenime yra ir negatyvios energijos, tai vadinamieji „energetiniai vampyrai“. Terminas energetinis vampyras apibūdina kitų žmonių (arba apskritai kitų gyvų būtybių) gyvybinę energiją siurbiantį asmenį.

Ši savybė paprastai priskiriama konfliktinėms asmenybėms ar šiaip žmonėms, su kuriais nemalonu būti, kurie kelia susierzinimą, kitas neigiamas emocijas. Teigiama, kad neigiamų emocijų sukėlimas yra tokio vampyro metodas „nusiurbti“ energiją ir taip pasikrauti pačiam. Pats vampyras gali net nežinoti, kad tai vyksta. Tokios energetinės atakos, jei jos kartojasi reguliariai, gali sukelti aukos nuovargį, liūdesį ir beviltiškumą. Po kurio laiko auka gali net fiziškai susirgti.Prieš keletą metų šilutiškis intensyviai tapė.

„Akivaizdu! Nereikia nė galvoti. Ateina pas tave žmogus, pabūna dvi minutes, ir tu jauti, kad jis iš tavęs siurbia energiją. Manau, kiekvienam yra tekę susidurti su tokiais žmonėmis, su kuriais bendraudami jaučiame diskomfortą, o trumpai pabendravę jaučiamės išsekę, norime kuo greičiau atsisveikinti“, – aiškina jis.

Sigito manymu, dažniausiai siauras, stereotipais paremtas požiūris trukdo suprasti, kad energetinis vampyrizmas egzistuoja ir slopina norą efektingai apsiginti nuo plačiai paplitusio ir labai sudėtingo reiškinio.

„Visiems kažko paskirta po truputį: vienam – vilties, kitam – kančios, trečiam turtingu skirta būti, o ketvirtam – tiktai kriaukšlės juodos…“ – citatą iš savos kūrybos eilėraščio prisiminė Sigitas. Pasak jo, toks likimas: žmonėms duota arba neduota sužinoti, jausti, pamatyti.

Kažkada rašęs nemažai eilėraščių ir tapydavęs Sigitas dabar apleido šias kūrybos formas. Tačiau sako, jog mūza dabar lanko kitose srityse.

„Šių ateinančių švenčių proga turime linkėti ne priešpriešos, o susitaikymo, meilės vieni kitiems. Ši diena mums primena kokie esame trapūs ir tokie laikini“, – sakė Sigitas. Šia proga visiems „Šilutės naujienų skaitytojams“ jis skiria savos kūrybos eilėraštį:

Kas esu aš?

Kas esi tu?

Žmogus ir medis

Vienu metu.

Saulė ir oras,

Ugnis ir vanduo.

Dulkės po kojom

Ant tako JO.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.