Teršalų šalinimui išdrebėjo 500 litų

ugniagesiai broga kelyjeŠilutės rajono ugniagesiai gelbėtojai – vieninteliai apskrityje neturi nei reikiamos įrangos, nei būtinų medžiagų į aplinką išsiliejusiems taršalams sunaikinti. Savivaldybė jiems tiesia drebančią finansinės pagalbos ranką. Valdininkai numatė Šilutės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (PGT) šiemet skirti varganus 500 litų – pavojingoms medžiagoms skaidyti reikalingiems produktams įsigyti. Antra tiek bus skirta kitais metais.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio, šių lėšų turėtų pakakti pirminiams avarijų padariniams likviduoti, o esant reikalui, įvykus didelio masto ekologinėms nelaimėms, pastiprinimą būtų galima kviestis iš Klaipėdos.

Prasčiausia – Šilutės PGT situacija

Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje dalyvavęs Šilutės PGT viršininko pavaduotojas Rimantas Zimantas informavo, kad atvykę į įvykio vietą ugniagesiai gelbėtojai dažniausiai ir būna ta tarnyba, kuri pasirūpina, kad avarijos metu pasklidę teršalai – tepalai, degalai ir kitos medžiagos – kuo skubiau būtų nukenksminti ir pašalinti.

Pasak R.Zimanto, tarnyba jau baigia išnaudoti visas turimas teršalus skaidančio dispergatoriaus atsargas. Šiemet iš turėtų 70 litrų liko vos 10.

Norint užtikrini efektyvų komandos darbą, visų pirma jai reikia turėti su kuo dirbti. Šilutės komandai trūksta cheminių sorbentų, dispergatorių ir purškiklių. Jų iš viso neturi Savivaldybei pavaldžios kaimiškosios ugniagesių komandos, tad, atvykusios į avarijos vietą, jos negali net pradėti teršalų šalinimo darbų. Šiuo metu ugniagesiams gelbėtojams reikėtų įsigyti bent 200 kilogramų sorbentų ir 100 litrų dispergatoriaus „Simple Green“, kuris naudojamas naftos produktams skaidyti.

„Esame vieninteliai ugniagesiai gelbėtojai Klaipėdos apskrityje, kurie nežinome, kur dėti surinktas medžiagas ir kuo dirbti.

Neturime motorinio purkštuvo, todėl įvykus didesnei avarijai ar naftos produktams išsiliejus į vandens telkinius, mes negalėsime efektyviai jų pašalinti“, – situaciją apibūdino R.Zimantas.

Šilutės PGT šiuo metu neturi nei specialių boninių užtvarų, stabdančių teršalų tekėjimą vandenyje. Kai Upaitės upėje neseniai buvo pastebėta naftos teršalų dėmė, į pagalbą teko kviesti klaipėdiškius. Jei vietos ugniagesiai būtų turėję tinkamas priemones, problema galėjo išsispręsti greičiau, nenaudojant kitos komandos resursų.

Bendradarbiauja geranoriškai

Į Šilutę atvykęs Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gediminas Karalius pasakojo, kad suprasdamos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliekamų darbų svarbą, atsižvelgdamos į tai, kad į įvykio vietą nebereikia kviesti komunalininkų, kitos apskrities savivaldybės geranoriškai finansuoja reikalingų medžiagų įsigijimą.

Dalis jų ugniagesiams gelbėtojams paramą skiria pinigais, kitos pačios nuperka ir pristato reikiamas priemones. Kaimyninė Klaipėdos rajono savivaldybė savo ugniagesių komandai šiemet skyrė 3000 litų.

„Mes geranoriškai parodėme iniciatyvą patys užsiimti pavojingų medžiagų šalinimu. Taip bendradarbiaujant taupomos lėšos, nes į įvykio vietą nebereikia vykti kitoms tarnyboms. Savivaldybė duoda priemonių, mes – žmonių“, – sakė G.Karalius.

Lėšų rado, bet sunkiai

Savivaldybės administracijos direktorius R.Ambrozaitis sutiko, kad pasiūlymas priimtinas, tačiau, kaip visada, kilo klausimas – kur gauti lėšų? Skolose skęstančiai, tačiau dar visai neseniai nemenkiems priedams prie algų lėšų radusiai mūsų Savivaldybei, palyginti nedidelė gelbėtojų tarnybai reikalinga suma pasirodė sunkokas klausimas…

„Nesinori, kad pinigai būtų įšaldomi“, – ne kartą pakartojo R.Ambrozaitis. Įsibaiminę, kad neskirtų per daug lėšų, komisijos nariai sutarė, kad logiškiausia būtų nupirkti tiek medžiagų, kiek jų reikia pirminiams avarijų padariniams likviduoti.

Valdininkų manymu, iki metų pabaigos šiam tikslui turėtų pakakti 500 litų, dar tiek pat būtų galima skirti kitais metais.

Tuo tarpu vien gyvsidabrio, kurio produktų beveik nebelikę, surinkimui ir utilizavimui Savivaldybė per metus yra numačiusi skirti net 1500 litų.

Galiausiai nutarta, kad reikalingas lėšas galima numatyti iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Šilutės aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Valentinas Ščerveninas priminė, kad ši priemonė numato finansavimą ekstremalumų šalinimui.

Tačiau dėl pritarimo tikslinti biudžeto sąmatą teks kreiptis į rajono Tarybą. Taip pat reikės kreiptis į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą dėl sutarčių teršalų saugojimui ir likvidavimui.