Rega – vienas svarbiausių (gal net ir pats svarbiausias) žmogaus pojūčių. 80 procentų informacijos apie išorinį pasaulį – mus supančių daiktų formą, dydį, spalvą, nuotolį ir kryptį iki jų – mes gauname akimis stebėdami aplinką. Taigi didžioji dalis mūsų žinių apie pasaulį susijusios su rega. Šis jutimas itin svarbus mokantis, dirbant ir gyvenant visavertį socialinį gyvenimą. Tai aišku kiekvienam.
O štai sąvokos „tiflologija“, „taikomoji tiflotechnika“, „tiflopedagogika“ tikrai suprantamos ne kiekvienam. Todėl šį kartą „Sveikatos šaltinis“ kalbina tiflopedagogę, 15 metų su regėjimo negalią turinčiais vaikais dirbančią šilutiškę Almą NAUSĖDIENĘ.
Kalbiname ne tik norėdami paaiškinti skaitytojams minėtų terminų reikšmę, bet ir todėl, kad silpnaregių ir vaikų, kuriems reikalinga regos korekcija, sparčiai daugėja. Vadinasi, daugėja ir problemų visuomenėje, šeimose. Mūsų pašnekovė tai, be abejo, patvirtina.
Moko savitarnos ir įgūdžių
Tad kas yra tiflopedagogika? „Tai sritis, apimanti sutrikusios regos ugdymo ir rengimo gyvenimui problemų ratą. Tiflopedagogas koreguoja regėjimą, vysto regėjimo funkciją ne akiniais ar vaistais, bet treniruojančiais pratimais. Kartu jis moko neregintįjį skaityti ir rašyti, įgyti būtiniausių savitarnos ir socialinio gyvenimo įgūdžių“, – taip trumpai atsako mūsų pašnekovė.
Tiflopedagogo pagalba reikalinga ir kūdikiui, ir ikimokyklinukui, ir staiga regėjimo netekusiam suaugusiajam.
Žinoma, tiflopedagogai konsultuojasi su gydytojais oftalmologais, išsiaiškina vaiko regėjimo galimybes.
Svarbu formuoti kasdienius įgūdžius
„Regėjimo invalidas tik tada jaus psichologinį komfortą, kai bus prisitaikęs gyventi aklumo sąlygomis, kai visuomenė jį laikys visateisiu savo nariu. Todėl svarbu, kad su neregiu, kaip ir bet kurią kitą negalią turinčiu žmogumi, mes, sveikieji, elgtumėmės taip, kaip norėtume, kad būtų elgiamasi su mumis, jei mes patys atsidurtume tų žmonių vietoje“, – tokios nuostatos laikosi A.Nausėdienė visą savo darbo praktiką.
Pedagogė žino, kad silpnai matančių vaikų yra visose mokyklose, kad ne visų jų problemą laiku pastebi mokytojai. Šilutės rajone tokie vaikai ugdomi vaikų darželyje „Ąžuoliukas“ ir Rusnės specialiojoje mokykloje.
Su šiais vaikais dirbantys pedagogai kelia keletą tikslų. Bene svarbiausias – suformuoti vaikams įprastus kasdienius įgūdžius. Taip pat svarbu išmokyti neregintį vaiką orientuotis aplinkoje – ir uždaroje, ir atviroje, kiek įmanoma lavinti jam dar likusius pojūčius – klausą, uoslę, lytėjimą, skonį. Kuo labiau neįgalus vaikas išlavins šiuos savo 
sensorinius pojūčius, tuo lengviau jam bus orientuotis aplinkoje.
A.Nausėdienė pasakoja, kad labai svarbu lavinti smulkiąją rankų motoriką: nematantis vaikas turi kuo daugiau vartyti, segioti, karpyti ir t.t. Atliekant tokius judesius pajuntama daikto forma, dydis ir kitos savybės.
Dirbant su aklais ir silpnai reginčiais vaikais naudojami natūralūs daiktai ir objektai, reljefiniai piešiniai.
Mankštinkime akis ir judėkime lauke
Žinoma, tiflopedagogai moko ir pažinti specialiai akliesiems sukurtą Brailio raštą. Tas raštas – tai iškilaus kontūro arba iškilių taškų abėcėlė, kurią 1829 metais sukūrė Lui Brailis (Louis Braile) Paryžiaus aklųjų institute. Aklieji skaito pirštais čiuopdami taškus, o rašo įspausdami taškus specialiu rašikliu arba aklųjų rašomąja mašinėle specialiame popieriuje.
Akių mankšta, akių gimnastika – tai irgi efektyvios regėjimą gerinančios priemonės. Pratimai turi būti atliekami sistemingai – kasdien.
Įrodyta, kad trumparegystės progresavimą stabdo ir judėjimas gryname ore. Pastebėta, kad vaikai, kasdien bent 2-3 valandas praleidžiantys gryname ore, turi geresnį regėjimą nei vien sėdintys namuose, prie kompiuterio ar knygų. Lauke akys atsipalaiduoja, ilsisi.
Bet joks fizinis aktyvumas neatpirks ekranų daromos žalos. Mokslininkai pateikia vis daugiau naujų faktų, kad ilgai sėdėti prie ekranų vaikams yra ypač kenksminga.
Regėjimo stiprumui labai svarbi ir tinkama mityba.
Integracija būtina
A.Nausėdienė sako, kad pasaulio tiflologai, pradžioje paskui prancūzus pradėję kurti specializuotas uždaras mokymo ir auklėjimo įstaigas akliesiems, prieš gerą pusę amžiaus suprato, kad neregiai nuo mažumės turi būti mokomi integruotis į visuomenę. Todėl regos sutrikimų turintiems vaikams pradėtos kurti grupės prie įprastų vaikų darželių ir klasės prie reginčiųjų mokyklų.
Mūsų šalyje vis dar dažnai nuo tėvų atplėštas nematantis vaikas vežamas į specialųjį darželį, paskui – už šimtų kilometrų į specialiąją mokyklą. Vėliau, jau suaugęs toks žmogus patenka į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) įmonę. Taigi silpnaregius esame lyg ir atskyrę į „rezervatus“, todėl su sveikųjų žmonių pasauliu jie mažai susiduria.
A.Nausėdienė pritaria kai kurių žymių pedagogų nuomonei, jog tai yra nenormalu.
„Netiesa, kad neįgalieji geriausiai jaučiasi tarp tokių pačių kaip jie. Atvirkščiai – jie nori bendrauti su sveikaisiais. Ypač tada, kai pastarieji sugeba bendrauti su neregiais kaip su sau lygiais, nežemindami savo gailesčiu ir, jei reikia, padėdami. Bet neįkyriai“, – pabrėžia ilgą pedagoginę patirtį turinti pašnekovė.
Anot jos, būdami nuo vaikystės atskirti nuo bet kokių sveikatos problemų (tarp jų – ir regėjimo) turinčių bendraamžių, mūsų vaikai auga taip ir nematę svetimo skausmo, neišmokę jo suprasti, nežinantys, kas yra užuojauta ir pasiaukojimas. Jie yra tiesiog priversti nepažinti visos žmogiškųjų jausmų skalės.
Jei visi vaikai augtų kartu, geriau būtų ir neįgaliesiems, nes šie priprastų prie judresnių, išdykesnių bendraamžių. Dėl visų šių priežasčių akluosius ir silpnaregius būtina mokyti bendrose klasėse masinėse mokyklose.
Mūsų pašnekovė galėtų pateikti begalę patarimų ir patiems neregiams, ir jų artimiesiems. Tie patarimai sugalvoti ne tam, kad apribotų šių žmonių veiklą, bet tam, kad paskatintų juos bandyti regintiesiems įprastą veiklą.
Nekalbėkite su silpnaregiu ypač garsiai, paraginkite jį pasinaudojus daiktais padėti juos į ankstesnę vietą, aplinką pasistenkite pritaikyti neregiui: langus laikykite tik uždarytus arba visai atidarytus, kad neregys į juos neatsitrenktų, prie grindų pritvirtinkite kilimėlius, laiptų pakraščius nudažykite ryškiomis spalvomis ir pan.