Praėjus 100 metų nuo „Titaniko” išplaukimo į tragiškai pasibaigusią pirmąją kelionę, daugiau kaip tūkstantis žmonių balandžio 8 dieną leidosi į atsiminimo turą tuo pačiu maršrutu.
Jis, kaip ir „Titaniko” kelionė, sekmadienį prasidėjo Anglijos Sauthemptono uoste.
Laivas plauks „Titaniko” maršrutu ir naktį iš balandžio 14-osios į 15-ąją bus toje vietoje, kur prieš šimtmetį nuskendo legendinis laineris.
Makabriška kelionė?
Laivu plaukia 1 309 keleiviai – lygiai tiek, kiek buvo „Titanike”, skelbia rengėjai. Vieno turizmo biuro organizuojama kelionė vienam asmeniui atsiėjo iki 6 000 svarų (7 200 eurų).
Be kita ko, keleiviams bus patiektas meniu, kurio valgiais mėgavosi ir „Titaniko” keleiviai. Muzikantai gros tų laikų muziką, bus pasakojama laivo istorija. Tarp keleivių – 28 šalių atstovai, 50 iš jų yra susiję giminystės ryšiais su nuskendusio „Titaniko“ keleiviais. Rengėjų duomenimis, bilietai į šią kelionę buvo išpirkti jau prieš dvejus metus.
„Titaniku” plaukusiųjų palikuonys nesutinka su kaltinimais, kad tokia kelionė yra makabriška.
„Man atrodo labai gražu praėjus lygiai šimtui metų po prosenelio mirties pabuvoti jo kapo vietoje”, – sakė Siuzi Milar (Suzie Millar), vieno „Titaniko” statytojų provaikaitė.
Naktį į balandžio 15-ąją laive planuojamos aukų pagerbimo iškilmės. Dar vienas laivas į nelaimės vietą išplauks iš Niujorko.
„Titanikas”, tada didžiausias pasaulio laivas, 1912 metų balandžio 10-ąją iš Sauthemptono išplaukė į pirmąją savo kelionę į Niujorką. Jis nuskendo atsitrenkęs į ledkalnį. Žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių.
Plaukė mažiausiai trys lietuviai
Kaip rašo svetainės eversus.lt žurnalistė Gerda Butkuvienė, su „Titaniku“ buvo tiesiogiai susiję mažiausiai trys lietuviai.
„Kūnas Nr. 47. Vyras. Amžius – apie 30 metų. Plaukai – tamsūs. Apranga – pilkas paltas, liemenė, kelnės, žali marškiniai. Daiktai – nuotraukos; bilietai; 5 dolerių sąskaita; bagažo draudimas; 12 svarų sterlingų, 60 centų, 4 pensai; raktai; piniginė; anglų kalbos pradžiamokslis. Trečios klasės bilietas – Nr. 14973. Vardas – Leslie Gelinski.“
Tai buvo žydų tautybės 22 metų šaltkalvis iš Ignalinos Eliezerus Gilinskis (kitaip – Gelinskis). Jis plaukė į Čikagą dalyvauti brolio vestuvėse. Jo kapas – Atlanto vandenyne. Kitais duomenimis, Eliezeras paliko Lietuvą stengdamasis išvengti savo tėvo, tarnavusio Rusijos armijoje 25 metus, likimo. Šeimos narių („Encyclopedia Titanica“ kaip šaltinį mini Gilinskio sūnėną Nathaną Shapiro) teigimu, Elizeras Lietuvoje buvo persekiojamas dėl tarnybos vengimo.
Gilinskio, trečios klasės „Titaniko“ bilietą įsigijusio už 8 svarus sterlingų, palaikai į Halifaksą, kaip kitų ištrauktų nuskendusio laivo aukų, nebuvo nuplukdyti, o palaidoti jūroje. Halifakso jūrų muziejaus duomenimis, „Mackay-Bennet“ išplaukė iš Halifakso balandžio 17-ąją ir į įvykio vietą atplaukė po trijų dienų.
Pasiruošęs pargabenti į krantą kiek įmanoma daugiau „Titaniko“ aukų, laivas buvo prikrautas medinių karstų ir 100 tonų ledo. Kartu su įgula keliavo ir kapelionas. Jo paslaugų prireikė, kai, pristigus balzamavimo skysčio, buvo nuspręsta dalį ištrauktų – iš viso 116 kūnų (daugiausia trečios klasės keleivių ir „Titaniko“ įgulos narių) palaidoti jūroje. Kiti buvo pargabenti į krantą ir palaidoti Halifakso kapinėse.
Tad Gilinskio amžinojo poilsio vieta – kartu su „Titaniku“, Atlanto vandenyne. Jo tėvams į Ignaliną buvo nusiųsta „Mansion House Relief Fund“ skirta 130 svarų sterlingų kompensacija.
Neaiškus antro lietuvio – „Titaniko” keleivio Juozo Montvilos, palaikų likimas. 27 metų kunigas iš Marijampolės Montvila plaukė „Titaniku“ į JAV tikėdamasis ten tapti pastoriumi.
Pagalbos šaukinį iš „Titaniko” pirmasis priėmė garlaivis „Birma“, kurio kapitonas buvo lietuvis Liudas Stulpinas. Gimęs 1871 metais Jomantuose, bajorų šeimoje. Kapitonas Stulpinas iš karto liepė sukti laivą į šiaurę ir atsakė „Titanikui“, kad visu greičiu skuba į pagalbą. Tačiau padėti skendusio giganto keleiviams „Birmos” įgula nespėjo.
Išliko balandžio 15-osios ryte nuo „Birmos“ borto padaryta vandenyne plūduriuojančio įdaužto ledkalnio nuotrauka. Manoma, kad žymę ledkalnyje paliko „Titanikas“.
Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, Stulpinas pradėjo dirbti Klaipėdos uosto viršininku ir uosto kapitonu. Jis tituluojamas pirmuoju Lietuvos jūrų kapitonu. Stulpinas palaidotas Smiltynėje.
