Viešojoje erdvėje vis dar netyla komentarai apie tragediją Šilutėje, kai vos mėnesio kūdikį pražudė dobermanų veislės šuo.
Keturkojį priglaudę Klaipėdos „Nuaro“ darbuotojai paviešino informaciją, kad globojamas Ramzis smarkiai pakeitė savo būdą, ir jau atsirado daugybė geros valios žmonių, panorusių jį priglausti.
O vaiko netekusi šilutiškė Andžela su savo mama Onute dalyvavo TV3 laidos „TV pagalba“ filmavime. Studijoje moterys pasakojo, jog šuo suėdė visą jų gyvenimo prasmę.
Mano, kad šuo norėjo padėti
Šunį prižiūrinti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė ir veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė svarsto, kad šuo vaiko nepuolė, priešingai – verkiančiam kūdikiui norėjo padėti.
„Nesu visažinė, tačiau manau, kad šuo to vaiko neužpuolė. Kūdikis tiesiog buvo paliktas vežimėlyje be priežiūros. Manau, kad jis pradėjo verkti, o šunelis į tai reagavo ir bandė tą vaiką gelbėti.
Tas gelbėjimas yra primityvus – gelbėjo kaip šuniuką. O ką daro katė ar šuo, kai jų kačiukas ar šuniukas cypia? Ima už sprando ir nešasi. Manau, kad vaikas ilgai verkė, bet niekas į tai nereagavo, todėl šuo išsilaužė iš blogai sukonstruoto voljero“, – netikėtą versiją pateikė ji.
Šeimininkas siekė užmigdyti
J.Gustaitienė informavo, kad kūdikį pražudžiusio šuns šeimininkas ir žuvusio kūdikio tėvas pateikė prašymą užmigdyti gyvūną, tačiau atsirado gausybė geros valios žmonių, panorusių jį priglausti.
„Šeimininkas negali priimti tokio sprendimo. Pagal teisės aktus, Lietuvoje tik veterinarijos gydytojas gali priimti sprendimą dėl gyvūno užmigdymo“, – tikino J.Gustaitienė.
Anot jos, tėvų emocijos – suvokiamos. „Jie nenori, kad tas vaiko žudikas gyventų. Puikiai suprantame ir specialistus, kurie rašo ir nurodo, jog privalome užmigdyti, bet šiuo metu mes nenorime priimti skubotų sprendimų“, – teigė gydytoja veterinarė.
Gyvūną prižiūrinti gydytoja kalbėjo, kad dabar dobermanas mažiau bijo žmonių, be to, jau priaugo šiek tiek svorio ir pagerėjo jo kailio būklė. Vos atgabento į globos namus šuns sveikata rodė, kad šeimininkai jo neprižiūrėjo.
„Sulysęs, ištroškęs, todėl gėrė ypač daug vandens. Matėsi, kad buvo šeriamas prastu maistu, nes jo kailis – nurudėjęs. Dabar šuo visiškai keičiasi. Net nepraėjus dešimčiai dienų, jis atrodo jau visai kitaip“, – džiaugėsi J.Gustaitienė.
Ji pasakojo, kad policija gyvūnų globos tarnybai nurodė palikti šunį įstaigoje iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas.
„Jį stebėsime. Džiugina, kad šuo mielai bendrauja, jo charakteris keičiasi į gerąją pusę. Jis gerai ėda. Bet mus kelia nerimą jo baimės: labai bijo vyrų ir šaižių garsų. Manau, tai rodo nestabilią nervinę sistemą“, – tikino „Nuaro“ direktorė.
Ieškos naujų šeimininkų
J.Gustaitienė sakė nežinanti, kaip šuo elgsis, kai sustiprės ir įgaus pasitikėjimo. Gali būti, kad dabar vyraujanti pasyvi gynybinė reakcija gali pasikeisti į puolimą.
„To negalime prognozuoti. Todėl visiems sakau, kad šunį stebėsime ir jį dovanosime žmogui, kuris suprastų, koks jis yra, kokia įvyko istorija“, – kalbėjo ji.
Globos namų „Nuaras“ direktorė pasakojo, kad visuomenė į šią nelaimę reaguoja įvairiai: vieni jaudinasi dėl sąlygų globos tarnyboje, kiti gaili gyvūno, nes bijo, jog šis bus užmigdytas, treti ragina šunį užmigdyti. Dalis į tarnybą skambinančių žmonių dobermaną nori priglausti.
„Aš – ne už mirties bausmę“, – sakė J.Gustaitienė ir pridūrė, kad jei atsiras šeimininkai, kurie išmano, kaip auginti tokį gyvūną, ji nematanti priežasties šunį užmigdyti. Veterinarė tikino dar nebendravusi su buvusiu dobermano šeimininku.
„Tą mintį turiu, tik nedrįstu skambinti, nes šeimoje – didžiulė tragedija. Galima ir išprotėti nuo tokios situacijos. Tad nemanau, kad geras laikas skambinti“, – sakė ji.
J.Gustaitienė pridūrė, kad jei pats žuvusio kūdikio tėvas norėtų pasikalbėti, ji lauktų skambučio, nes būtų naudinga išsiaiškinti daugiau detalių apie tai, kokiomis sąlygomis šuo gyveno.
Motina ir močiutė prabilo TV studijoje
„Mes mylėjom tą šunį. Tikrai mylėjom. Aš net nežinau, kodėl jis taip pasielgė su mano kūdikiu. Jis „suėdė“ mano gyvenimą, bet kokią prasmę“, – laidos „TV Pagalba“ studijoje kalbėjo vaiko netekusi mama Andžela.
Ji ir jos mama pirmą kartą neslėpdamos skausmo visai Lietuvai atvirai pasakojo, ką išgyveno tą siaubingą dieną, kai iš voljero ištrūkęs dobermanas iš vežimėlio išvilko mėnesio kūdikį ir jį nešiodamas mirtinai sužalojo.
Šunį pamatė patruliuojantis policijos pareigūnų ekipažas ir atėmė kūdikį. Vaikas neišgyveno, jo mama paniro į gilią depresiją, o šuo laukia nuosprendžio.
Protu nesuvokiamas šuns elgesys, kančios, kurias patyrė mažas kūdikėlis. Šis vaizdas persekios žuvusiojo močiutę Oną visą gyvenimą. Ji tą tragišką dieną dirbo ligoninėje, į kurią buvo atvežtas sukandžiotas jos anūkas ir jos dukra Andžela.
„Man labai neramu pasidarė, kai pažįstama paskambino ir pasakė, kad iš tos gatvės į ligoninę atvežtas vaikutis. Netrukus sužinojau, kad tai – mano anūkėlis. Kartu atvežė ir dukrą, nes ji buvo nualpusi ir jai reikėjo medikų pagalbos. Vaikutį iš karto dar paguldė į reanimaciją, o dukrai suleido raminamuosius“, – pasakojo Ona.
Pati Andžela viso siaubingo proceso nematė – nelaimė įvyko tiesiog žaibiškai. Šuo ištrūko, apvertė vežimėlį, pačiupo vaiką. Visi, pamatę po kiemą lakstantį šunį, iš pradžių pagalvojo, kad jis nešiojasi kažkokią lėlę, tik paskui suvokė, kas kamuojasi šuns nasruose.
„Gal šuo pavydėjo? Nes gimus kūdikiui glosčiau nebe jį?“ – iš nevilties laidoje klausė moteris.
„Tai – tokia didelė nelaimė, tokia širdgėla, nes mes visi labai mylėjome mažylį. Skauda širdį, negalime apie tai galvoti, nes labai baisu. Niekada nenorėčiau matyti šito šuns, kuris yra mano anūkėlio žudikas“, – prisipažino močiutė.