Ne šiaip sau šventė, o 380-ies metų jubiliejų prieš savaitę paminėjo Šilutės priemiesčio gyvenvientės – Traksėdžių – žmonės.
Daug sveikinimų sulaukę traksėdiškiai įtvirtino pernai pradėtą šiupinio virimo varžybų tradiciją, pasidžiaugė savo apylinkių išskirtinumu – Aukštumalos aukštapelke, bendruomenę garsinančiais savo nariais bei tik šiemet ar pernai ją papildžiusiais mažyliais, padėkojo aktyviausiems savo nariams.
Traksėdiškiai skaičiavo savo metus
„Trakseden“ – taip vokiškai pavadinta gyvenvietė minima jau 17 amžiuje – 1636 m. Vėliau ji vadinta „Traksėdis“. Pirmoji pradinė mokykla čia įsteigta 1822 m.
Tokius istoriniuose šaltiniuose minimus faktus priminė šventės vedėja Valerija Daukantienė, kartu išreiškusi viltį, jog taip pat gausu svečių Traksėdžiuose bus ir švenčiant 400 metų jubiliejų.
Asociacijos „Traksėdžių viltis“ pirmininkė Eglė Paulauskienė dėkojo saviškiams už vienybę ir nuolatinį palaikymą, kvietė ir ateityje išlikti tokius pat vieningus, tausoti ir gražinti savo gyvenvietę.
Rajono meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad traksėdiškiai suskaičiavo savo metus, ieškojo ir rado savo šaknis, ir linkėjo, kad atsirastų ir leidinys apie gyvenvietės istoriją. Bendruomenę jis pasveikino su Vietos bendruomenių metais ir palinkėjo nepritrūkti energijos bei išlikti lyderiais ir ateityje.
Traksėdiškių aktyvumą pagyrė ir Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Mažiesiems traksėdiškiams jis linkėjo smagiai praleisti paskutines vasaros dienas ir gerai pailsėjus pradėti mokslo metus.
Iš tądien taip pat savo kaimo šventę šventusių Laučių gyvenvietės linkėjimus traksėdiškiams parvežė Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus.
Dėkojo aktyviausiems gyventojams
Anot V.Daukantienės, kaimas tikrai nesulauktų 380 metų, jei jis nuolat nepasipildytų naujais nariais. Per metus nuo praėjusios šventės traksėdiškiai sulaukė Vytautės Žaldokaitės, Kotrynos Žičkutės, Evos Čelevičiūtės, Leonardo Arnašiaus, Domanto Adomavičiaus, Domanto Jonelio, Fausto Kačinsko, Deno Budriko, Eriko Lelėno, Gabijaus Dabulskio, Armando Dyglio ir Gvido Petraškos. Ant scenos pakviestiems jų tėveliams įteiktos bendruomenės dovanos.
Bendruomenės padėkos perduotos ir tiems, kas nuolat garsina šios gyvenvietės vardą. Tai traksėdiškiai olimpietis Evaldas Petrauskas, rankų lenkikė, policijos pareigūnė Eglė Vaitkutė, dėl kurios kaimynystės, anot šventės vedėjos, Traksėdžiuose yra ir bus saugu, ramu.
Kad ši šventė įvyktų prisidėjo nemažas būrys aktyvių traksėdiškių. Mantą Laužiką E.Paulauskienė pavadino bendruomenės siela ir širdimi, o kad jo „energija, idėjos bei tikslai siekiant pagerinti bendruomenės gyvenimą neišblėstų, ir vakarais jis ramiai pasisaldinęs arbatą pailsėtų nuo skubių bei neatidėliotinų Traksėdžių bendruomenės darbų“, įteikė jam medaus stiklainį.
Kad jis tikrai vertas tos padėkos, M.Laužikas dar kartą įrodė šventės dienos rytą, kai prie mokyklos, Šilojų gatvėje buvo pastatyta didžiulė širdis. Metalo skulptūra, kurią gamino kitas traksėdiškis Algimantas Jurkus, anot vyrų, ir simbolizuoja jų meilę Traksėdžiams.
Bendruomenė dėkojo ir pačiai E.Paulauskienėi, Virginijai ir Rimui Olberkiams, bibliotekininkei ir seniūnaitei Vidai Paldauskienei, Astai ir Egidijui Prozoraičiams, Laimutei Sirtautienei, mokyklos direktorei Birutei Morkevičienei, sporto varžybų organizatorėms Snaigei Svipaitei ir Danguolei Černeckytei, seniūnui R.Steponkui – jiems įteikti padėkos raštai ir puodeliai, specialiai pagaminti šiai šventei.
Visus nurungė atvykėliai „piratai“
Šiupinio virimo čempionatas Traksėdžiuose – nebe pirmiena. Toks buvo surengtas ir pernykštės šventės metu, tada jame dalyvavo tik 4 komandos.
Šiemet savo katilus dar gerokai iki oficialios šventės pradžios kaitė, prieskonius dėliojo, išalkusius šventės dalyvius kvapais viliojo ir į kaimynus žvalgėsi 7 komandos. Čempionato organizatorius M.Laužikas vis priminė, kad šiupinys – tai Mažosios Lietuvos patiekalas, kurį galima išvirti „įvairių rūšių ir su įvairiais poskoniais“.
Tų „poskonių“ ieškoti suskato Remigijaus Užkalnio vadovaujami „Blindos“ komandos nariai, savąjį šiupinį solidžiai gardinę čili pipirais, stirnienos šiurpą pažadėję „Berštų“ medžiotojų klubo medžiokliai, žinomas visų švenčių plovo virėjas Jonas Purlys su bičiuliais, pareiškęs, kad jam vis viena, ką virti, mat gali išvirti bet ką, o į savo šiupinį dar ir kalafiorų įdėjęs.
Čia pat kūrėsi pernykščio čempionato nugalėtojai – traksėdiškiai su Virginijumi Martinavičiumi priešakyje, „Pragaro katilu“ pasivadinę. Jie irgi nepraskleidė paslapties šydo – tikino, kad tiesiog virs šiupinį su mėsa.
Šalia jų įsikūrė komanda „Kruopelės“ – perpus vietinių ir šilutiškių. Jos šefės samtis buvo patikėtas Daivai Persijanovai, o puode kunkuliavo įvairių kruopelių.
Savivaldybės gamtosaugininkas Pranas Sirtautas vadovavo „Gamtos bičiulių“ komandai, ruošusiai Kuršių šiupinį, ir nepailsdamas aiškino tokio šiupinio subtilybes: tai buvo biednų žmonių, neturėjusių nei žvėrienos, nei taurios mėsos, maistas.
Į komandų prisistatymą vėlavo, bet tuoj pat savo stovyklavietės originalumu visiems nosis nušluostė „Kuršių piratai“. Tai – net iš kito rajono pakraščio atvykę Ventės – Šturmų bendruomenės nariai.
„Virsime iš smėlio ir kriauklių, pridėsime jūros dumblių ir žuvies akių, dribtelsime visko, ko per naktį prisigrobėme, o ragaujantiems vietoje šakučių į rankas žuvies ašakų duosime“, – net nesustodami bėrė pakalbinti „piratai“ ir jų vyr. virėja Antanina Jokaitienė. Pabaigoje „piratai“ garsiai pasvarstė, kad gal dar ir pačią vertinimo komisiją užgrobsią…
Akivaizdu, kad jiems tai pavyko, mat kaip tik jų šiupinį ir komisija, ir visi ragautojai pripažino pačiu gardžiausiu. „Kuršių piratams“ atiteko ir prizas – šiupinio katilas. II vieta džiaugėsi „Pragaro katilas“, III vieta – „Kruopelės“.
Vyko košės valgymo, šaškių ir šachmatų, rankų lenkimo varžybos, aikštelėse nuo ryto rungėsi krepšininkai ir tinklininkai, buvo atidaryta ir paroda apie Aukštumalos savitumą. Iki vėlaus vakaro traksėdiškius linksmino vietiniai ir atvykę dainininkai ir muzikantai, o vienas jų – Jonas Jurkšas – saviškiams palinkėjo, kad ateityje Traksėdžiai ir Paryžių pralenktų.
Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.
