Dievas ir futbolas atrodo du labai nesuderinami dalykai? „Futbolas turi savo komandos įžaidėją ir mes turime savo gyvenimo įžaidėją – Dievą“, – sako tarp futbolo ir Dievo save atradęs šilutiškis pastorius ir treneris Rimas Čeliauskas.
Paklausus apie gyvenimo sunkumus, R. Čeliauskas svarsto: „Niekada nesužinosi, kas atsitiks rytoj, reikia gyventi šia diena. Būti baimėje, gyventi baimėje, laikyti ją savyje – nėra teisingas kelias.
Gyvenime būna teigiamų ir neigiamų emocijų, bet reikia laikytis pozityvo. Kai eina žmogus per tamsią gatvę, galvoja, kad kažkas jį užpuls. Kodėl mes turime taip galvoti, jeigu niekas nepuola? Mes gyvename bijodami, bijome savęs.“
Koks jums pats įsimintiniausias įvykis per visą darbo karjerą?
„4-oje klasėje mokydamasis žinojau, kad noriu būti treneris, tai mano įsimintiniausias įvykis,“ – R. Čeliauskas nusišypso ir priduria: „Tiesa, kartą iššokau iš pirmo aukšto pro langą, kad galėčiau nueiti į treniruotę.“
Koks turi būti geras treneris?
Geras treneris pirmiausia turi būti pastatytas ant tvirtų vertybių pamatų, nes tai yra didelė atsakomybė, kad vėjams ir audroms atėjus jie nenugriūtų. Aš nuoširdžiai pasitikiu savo jėgomis ir skatinu kitus daryti tą patį.
Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam tapti futbolo treneriu?
„Treneriu ne tampama, o gimstama. Svarbiausia mylėti futbolą ir turėti dovaną iš aukštybių. Pirmiausia reikia norėti. Žinoma, kalbėtis su treneriais, rodyti savo ryžtą, drąsą, juk savo srities specialistai visada patars ir parodys kelią. Visada savo auklėtiniuose matau, kad jie yra mylintys, sveiki, neužgožiantys kitų ir iniciatyvūs. Laikau juos savo dešiniąja ranka“, – atvirauja R. Čeliauskas.
Koks yra Jūsų gyvenimo kredo?
„Skaitomiausia pasaulio knyga yra biblija, joje ir atsakymai į visus klausimus. O mano kredo toks ir yra: nedaryk kitam to, ko nenorėtum, jog tau darytų. Šia taisykle vadovaujuosi visą gyvenimą. Tai man padeda suprasti, koks svarbus yra žmogaus pasitikėjimas, ir tik šios taisyklės laikydamasis tobulėju dvasiškai.“