Trims pagrindinėms mokykloms numatyta mirties bausmė PAPILDYTA

3 foto mokyklu piketasSavivaldybės administracija pristatė naują rajono mokyklų pertvarkos planą, kuriame – nieko naujo: Traksėdžių, Gardamo ir Pašyšių pagrindinėms mokykloms numatyta mirties bausmė. Nuo kitų mokslo metų šias mokyklas numatyta reorganizuoti į pradines, kurios bus prijungtos prie artimiausių kitų mokyklų. Inkaklių mokyklą – daugiafunkcį centrą numatyta reorganizuoti ir Inkaklių pradinukų skyrių perduoti Švėkšnos „Saulės“ gimnazijai, o Degučių pradinių klasių skyrius, iki šiol pavaldus Žemaičių Naumiesčio gimnazijai, bus perduotas valdyti Žemaičių Naumiesčio mokyklai – darželiui.

Dirbo slaptai ir naujo plano neparengė

Kai toks mokyklų pertvarkos planas 2016-2020 metams buvo pateiktas vasario 18 dienos Savivaldybės Tarybos posėdžiui, meras Vytautas Laurinaitis paskutinę akimirką išbraukė jį iš posėdžio darbotvarkės, nes buvo pažeista daug šio plano priėmimo procedūrų.

Tų mokyklų bendruomenėms ir viso rajono visuomenei buvo pažadėta atsižvelgus į mokyklų tarybų ir bendruomenių nuomonę parengti naują pertvarkos planą, suderinti jį su Švietimo ir mokslo ministerija.

Tačiau naujasis planas liko be jokių pakeitimų, nors tą planą turėjo šlifuoti ir derinti su reorganizuojamų mokyklų bendruomenėmis mero V.Laurinaičio nurodymu sudaryta darbo grupė, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio.

Kartu su nepakeistu „naujuoju“ mokyklų pertvarkos planu Švietimo ir mokslo ministerijai išsiųsti ir Traksėdžių pagrindinės mokyklos tarybos motyvuotas raštas, kad pagrindinė mokykla nesutinka būti sunaikinta, bei Gardamo mokyklos tarybos pageidavimas išsaugoti mokyklą kaip skyrių prie artimiausios gimnazijos. Pašyšių mokyklos taryba savo pageidavimų raštą darbo grupės nariams atsiuntė vėliausiai, nes mokyklos tarybos atstovams raštą teko taisyti, kad atitiktų specialaus rašto formą.

Darbo grupės veikla V.Pozingio asmenišku sprendimu buvo įslaptinta, jos posėdžių datos neskelbtos. Nė viename posėdyje negalėjo dalyvauti žiniasklaidos atstovai, nors dalies darbo grupės narių nuomone, žiniasklaida niekad nėra sutrukdžiusi darbui. Nepateikęs jokių teisinių argumentų, V.Pozingis pareikalavo, kad iš posėdžio išeitų „Šilutės naujienų“ korespondentas. Apie tokį incidentą rašėme kovo 4 d. straipsnyje „Mokyklų reforma už uždarų durų“.

Kai darbo grupė kovo 4 dieną surengė paskutinį posėdį ir Savivaldybės administracija pateikė neva visos darbo grupės veiklos rezultatą, paaiškėjo, kad naujasis rajono mokyklų pertvarkos planas niekuo nesiskiria nuo to, kuris buvo pateiktas darbo grupei tobulinti: neatsižvelgta nė į vienos mokyklos Tarybos pageidavimus, neieškotas joks kompromisas.

Darbo grupės pirmininkas V.Pozingis siekė nuslėpti nuo visuomenės reorganizuojamų mokyklų tarybų reakciją į mokyklų tinklo pertvarką.

„Šilutės naujienos“ pateikia informaciją, kurią norėta nuslėpti.   

Nesutinka būti reorganizuoti

Traksėdžių pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkės Astos Prozoraitienės rašte Savivaldybės administracijai teigiama, kad mokyklos taryba nepritaria savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano projektui reorganizuoti Traksėdžių pagrindinę mokyklą.

Mokyklos taryba 7 punktuose išdėsto savo argumentus dėl tokio nepritarimo.

1. Mokinių skaičiaus mažėjimas mokykloje nuo 2013 metų stabilizavosi. Nepaisant nerimą keliančios Lietuvos gyventojų emigracijos į turtingesnes Vakarų Europos šalis, šiuo metu Traksėdžių gyvenvietėje įžvelgiama mokinių skaičiaus didėjimo tendencija.

Traksėdžių mokyklos istorija susieta su Šilutės durpių įmonės istorija. Durpių įmonei tapus Vakarų kapitalo įmone UAB „Klasmann – Deilmann“, labai išaugo netoli Šilutės esančių Traksėdžių patrauklumas – čia noriai kuriasi jaunos šeimos, privačius namus gyvenvietėje arba netoli nuo jos statosi iš Vakarų Europos grįžtantys emigrantai.

2. Traksėdžių gyvenvietę laikyti Šilutės miesto dalimi yra klaidinga, nes nuo gyvenvietės iki miesto yra 3,5 km.

Apie 36 proc. mokyklą lankančių mokinių gyvena ne Traksėdžiuose, o atokesnėse vietose, sodų bendrijose. Nuo šių vietovių iki Traksėdžių mokyklos yra apie 2,5-3 km, o keliai, kuriais atvyksta mokiniai, dažnai sunkiai išvažiuojami. Niekas negali garantuoti, kad tose vietovėse gyvenantys mokiniai turės galimybę miesto mokyklose lankyti neformaliojo švietimo būrelius, kad jie laiku ir saugiai bus parvežami į namus.

3. Šiuo metu dalis Traksėdžių pradinukų mokosi 1980 m. pastatytame ir ikimokykliniam ugdymui pritaikytame pastate. Pradinukams (3 klasėms) yra paskirtas pastato 2 aukštas, kuriame nėra koridorių, nes jų vietoje įrengtos techninės patalpos. Reorganizavus Traksėdžių pagrindinę mokyklą, reikėtų į darželio pastatą įkelti dar vieną pradinę klasę. Tada nebūtų įmanoma užtikrinti higienos normų reikalavimų.

4. 2015 m. buvo perskirstytos mokinio krepšelio lėšos, ir iš mokyklos paimta 9,6 tūkst. Eur darbo užmokesčio lėšų ir 3 tūkst. Eur „Sodros“ lėšų. Mokyklos turimą 8,9 tūkst. Eur skolą iki metų pabaigos galima gerokai sumažinti (mokykla yra parengusi taupymo planą), o artimoje perspektyvoje – panaikinti.

Mokyklos bendruomenė savo lėšomis sukūrė jaukią, saugią aplinką, nuolat vykdė remonto ir aplinkos gerinimo darbus. Tam tikslui buvo panaudotos rėmėjų, 2 proc. gyventojų  pajamų mokesčio, specialiosios programos lėšos, įgyvendinamos specialiosios  programos su darbo birža.

5. Mokykla užtikrina tinkamas ugdymo sąlygas ir ugdymo prieinamumą visiems bendruomenės narių vaikams.

Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimą užtikrina 16 pedagogų, du mokyklos vadovai ir socialinė pedagogė. Yra 5 mokytojai metodininkai, kiti mokytojai įgiję vyresniųjų mokytojų kvalifikacines kategorijas.

6. 2014-2015 metais 4-os ir 8-os klasių mokiniai dalyvavo Standartizuotų testų vykdyme. Ketvirtokai pasiekė aukštesnįjį rašymo ir pasaulio pažinimo lygį, pagrindinį skaitymo ir matematikos lygį, patenkinamo ir nepasiekto patenkinamo lygio nebuvo.

7. Galimos neigiamos socialinės pasekmės. Traksėdžių gyvenvietės socialinė, kultūrinė aplinka yra sudėtinga: mokykloje mokosi 48 mokiniai iš 35 socialiai remtinų šeimų, 7 – iš socialinės rizikos šeimų. Ne visi tėvai turi darbo. Vaikai iš tų šeimų yra nuolat globojami, jiems sudarytos sąlygos turiningai leisti laiką ir pamokoms pasibaigus.

Panaikinus Traksėdžių bendruomenės salę (buvusius kultūros namus), mokykla liko vieninteliu gyvenvietės švietimo ir kultūros židiniu: čia veikia biblioteka, kuri nuolat organizuoja renginius, susitikimus su žinomais žmonėmis, mokykloje vyksta rinkimai į visų lygių valdžios institucijas, renkasi namų bendrijų nariai.

Gardamiškiai siekia kompromiso

Gardamo pagrindinės mokyklos taryba kovo 7 dieną įvykusiame posėdyje nusprendė nepritarti mokyklos reorganizavimui į pradinę ir sprendimui mokyklą prijungti prie Žemaičių Naumiesčio vaikų darželio – pradinės mokyklos. Posėdžio protokole, kurį pasirašė posėdžio pirmininkė Indrė Bružaitė, yra mokyklos tarybos narių pasiūlytas kompromisas – mokykla taptų Žemaičių Naumiesčio gimnazijos skyriumi su priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėmis.

Gardamo mokyklos taryba mokyklų pertvarkos darbo grupei tvirtina, kad seniūnijos centre nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigos, todėl nemažai tėvų savo vaikus veža į Žemaičių Naumiesčio vaikų darželį – pradinę mokyklą. Taip iš seniūnijos centro išvežami potencialūs Gardamo mokyklų moksleiviai.

Iš dabar Gardamo pagrindinėje mokykloje besimokančių 83 vaikų net 43 yra pavėžėjami, mokyklos autobusas kasdien jau dabar nuvažiuoja 120 km. Likvidavus Gardamo pagrindinę mokyklą bus pablogintos sąlygos visiems seniūnijos vaikams, jiems teks dar anksčiau keltis, o pasibaigus pamokoms apribotos galimybės dalyvauti po pamokinėje veikloje.

Rašte teigiama, kad mokykla 2015 metus baigė be skolų. Mokykloje dirba pedagogų kolektyvas, kurių amžiaus vidurkis 43 metai, nėra pensininkų.

Pašyšių kaimo naikinimas

Pašyšių pagrindinės mokyklos taryba taip pat nesutinka, kad mokykla taptų pradine. Mokyklos tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Asta Stonkuvienė, Savivaldybės administracijos užmojis likviduoti pagrindinę mokyklą vertinamas kaip drastiškas įsikišimas į kaimo žmonių gyvenimą, kuris pablogins jų gyvenimo kokybę.

Mokykloje, kurioje mokosi 60 moksleivių ir 9 ikimokyklinukai, 50 proc. vaikų gauna nemokamus pietus. Mokyklos taryba mano, kad dauguma tėvų finansiškai yra nepajėgūs leisti savo vaikus į tolimesnę nuo namų mokyklą.

Rašte dėstoma, kad Savivaldybės administracijos siekis vežioti Pašyšių moksleivius į Juknaičių pagrindinę mokyklą neatitinka pašyšiškių poreikių. Priešiškumas Juknaičių pagrindinei mokyklai yra senas ir gilus, dauguma moksleivių tėvų savo vaikus leistų į Usėnų ar net Šilutės mokyklas, bet ne į Juknaičių pagrindinę mokyklą.

Mokykla jau nuo 2009 metų laukia žadėto mokyklinio autobusiuko, todėl mano, kad jis pašyšiškiams nepaskirtas tyčia. Tokia aplinkybe pasinaudoja kitos aplink esančios mokyklos „nusigraibančios“ moksleivius, kurie atitektų Pašyšių mokyklai.

Raštai dėl Šilutės rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metais plano ir minėtų mokyklų tarybų nepritarimai jau išsiųsti Švietimo ir mokslo ministerijai. Ji galutinai ir nuspręs, ar pritarti Savivaldybės administracijos užmojams sunaikinti minėtas pagrindines mokyklas, ar skirti daugiau lėšų joms išlaikyti.

Darbo grupėje dirbę Savivaldybės tarybos opozicijos nariai Sandra Tamašauskienė ir Jonas Jatautas paskelbė protesto pareiškimą, kad nepritaria Šilutės rajono savivaldybės administracijos paskubomis ir vienašališkai sudarytam Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano projektui.

Apie tai plačiau – kitame „Šilutės naujienų“ laikraštyje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.