Banguojanti jūra, birus smėlis, Kuršių nerijos draustinio vaizdai, vėjo išgairintos mintys, nuospaudos ant kojų ir nueitus kilometrus vainikuojantis palengvėjimo jausmas – tokius įspūdžius parsivežė šilutiškiai, praėjusį savaitgalį dalyvavę Lietuvos pajūrio žygyje „Coastline Trek’19: Klaipėda su Gjensidige“.
Šis žygis ypatingas buvo dar ir tuo, kad dalis surinktų lėšų buvo skirta mažosios Emilijos gydymui Šveicarijos klinikose pratęsti. Vos ketverių metukų šilutiškė kovoja su reta ir klastinga liga – retinoblastoma (akies vėžiu). Emilija jau yra ištvėrusi ne vieną chemoterapijos kursą ir begales varginančių ir skausmingų procedūrų. Šiandien mergaitė jaučiasi daug geriau ir netgi pradeda matyti sergančia akimi. Jos mama Dovilė dėkinga visiems už geras širdis, palaikymą žodžiu, suaukotus pinigus.
Žygiavo šilutiškių komanda
Kuršių nerijos pajūriu, tarp 5000 žygeivių iš Lietuvos ir užsienio buvo ir šilutiškių, ėjusių po vieną ar komandomis.„Coastline Trek’19: Klaipėda su Gjensidige“ žygyje dalyvavo ir „Papūsk“ žygeivių komanda iš Šilutės, šįkart suvienijusi penkias moteris – Inesą, Ritą, Iloną, Dalią ir Ramunę. Pasirinkusios vieną sunkiausių – 60 kilometrų trasą, žygeivės ją įveikė iki šeštadienio išnaktų, per 12 valandų.
Šilutiškės džiaugėsi, kad oro sąlygos žygio metu buvo draugiškos – iš už debesų nepasirodė nei kaitinanti saulė, nei lietus.
„Papūsk“ moterims žygiavimas pajūriu nesvetimas, gegužę jos įveikė 75 kilometrų trasą Latvijos pajūriu. Tačiau gegužę įvykęs žygis Liepojoje joms pasirodė lengvesnis.
„Latvijoje lygesnis pajūrio krantas ir nebuvo kalvų. Pas mus klampus smėlis, taigi teko eiti pakrante arčiau vandens. Viena bangą pražiopsojau ir sušlapau kojas, bet nieko tokio. Tai nesutrukdė vėliau įkopti ir į Juodkrantės raganų kalną“, – įspūdžiais dalinosi Inesa.
Žygeivės neslėpė, kad jėgų vakare šiek tiek atėmė sustiprėjęs vėjas. Tačiau, kad ir pavargo, su gera kompanija, palaikymu, savanorių puikia nuotaika, karšta koše ir kitais užkandžiais trasą įveikė ir jau kitą mėnesį planuoja žygį į Latviją, Gaujos nacionalinio parko slėniais (tai bene kalvočiausia vietovė Baltijos šalyse).
Viso žygio metu dalyviai buvo skatinami priimti įvairius iššūkius. Žygeiviai buvo kviečiami savo artimiesiems išsiųsti geros savijautos linkėjimus su žinute ,,man rūpi”. Tokių atvirlaiškių iš viso buvo išsiųsta beveik 400. Taip pat dalyviai galėjo pasižadėti priimti asmeninį savaitės iššūkį ir po žygio praleisti savaitę be pridėtinio cukraus, miltinių patiekalų, greito maisto ar alkoholio.
Toks žygio formatas tampa vis įdomesnis ne tik lietuviams. Kuršių nerijoje taip pat žygiavo svečiai iš Šveicarijos, Olandijos, Lenkijos, Rusijos, Danijos ir Suomijos, o iš Latvijos atkeliavo net keli šimtai žygeivių.
Kvietė eiti už Emiliją
Vienu iš žygio akcentų tapo neįprasta „TrenkTuro” ir ,,Mamų unijos” įkvėpta akcija – penki kilometrai už Emiliją. Skaičius 5 šio žygio metu įgavo ypatingą prasmę. Pirmieji 5 kilometrai ėjimo buvo skirti paramai su onkologine liga kovojančiai Emilijai. Taip pat visi atvykę į žygį galėjo parašyti linkėjimą Emilijai, taip sukurdami didžiulę palinkėjimų lentą, kuri su visa surinkta parama bus pristatyta mergaitei.
„Labai daug reiškia kitų žmonių palaikymas, jei ne jis, būtų daug sunkiau. Net paprastas pasišnekėjimas suteikia tiek daug optimizmo“, – visiems palaikantiems jų šeimą dėkoja Emilijos mama Dovilė.
Jauna moteris pasakojo, kad šiuo metu, kartą per mėnesį su Emilija važiuoja į Šveicariją susitikti su gydytoju. Anot Dovilės, viskas vyksta taip gerai ir taip sparčiai, medikai, kurie prižiūri Emiliją svečioje šalyje net stebisi, kaip greitai mažoji sveiksta. Auglys yra susitraukęs tiek, kad nedengia matomumo zonos, todėl Emilija pradeda, treniruočių dėka (sveikąją akį klijuoja, kad silpnoji stengtųsi), matyti. Taip pat navikas yra neaktyvus.
Praėjusį mėnesį Šveicarijoje, apžiūros metu, Emilijos matymą gydytojai įvertino 5 proc. Šeima jau laukia kito apsilankymo Šveicarijoje spalio 10 dieną.
„Kaskart su nekantrumu laukiame, ką pasakys ir kaip įvertins Emilijos būklę. Kai vykstame apžiūrai, dukrytei visada tenka narkozė ir bunda po jos vis sunkiau ir ilgiau. Bet intraarterinės chemoterapijos ir injekcijų į akį dabar neskiria, yra tik stebima. Taip pat noriu dar kartą padėkoti žmonėms už jų geras širdis ir suaukotus pinigėlius. Jei atvirai, tai iš Šilutės žmonių surinktų pinigų, 5000 eurų, dar nepanaudojome. Norėčiau, kad jų ir nereiktų panaudoti, kad viskas išsispręstų greičiau, nei prognozuojama“, – pasakojo mažosios kovotojos mama.
Emilija lanko darželį, pasak Dovilės, viskas po truputį stoja į savo vietas.