Nors keliauti po svetimas šalis yra didelis malonumas, tačiau neįkainojama vertybė – sužinoti bei pajausti, kaip gyveno mūsų senoliai: ką dirbo, kuo maitinosi, gydėsi ir kaip rentė savo namus.
Visa tai – visai šalia, tereikia atrasti savy noro naujai pažvelgti į gimtąjį Pamario kraštą.
Tokią galimybę kaip dovaną artėjančios Pasaulinės turizmo dienos proga, kuri minima rugsėjo 27 d., suteikė Šilutės turizmo informacijos centras ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Antradienį minėtos įstaigos pristatė naują edukacinę kelionę „Potvynio apsupty“ ir pakvietė pakeliauti po Rusnės salą.
Apie keturias valandas trukusioje kelionėje ekskursijos dalyviai iš kultūros įstaigų, bibliotekų ir Savivaldybės susipažino su eršketų auginimo ypatumais, skanavo kulinarinio paveldo gaminių, sužinojo nendrinių stogų privalumus ir kaip statomi unikalūs, visame pasaulyje garsūs mūsų krašto laivai – kurėnai.
Autobusu važiuojant iš vienos lankytinos vietos į kitą, prisiminti ir žymiausi Rusnės salos istorijos faktai. Išvyką organizavusi ir edukacinės kelionės „Potvynio apsupty“ projektą parengusi Nemuno deltos regioninio parko rekreacininkė Aurelija Jakštaitė žinovams negailėjo simbolinių dovanų su direkcijos atributika.
Pirmoji stotelė – žuvivaisos įmonė
Edukacinė kelionė „Potvynio apsupty“ prasidėjo žuvivaisos ceche. Čia maždaug 15 metų dirbantis veterinarijos gydytojas Gintaras Banys pasakojo, kaip veisiama itin vertinga žuvis – atlantinis eršketas. Pasak G.Banio, didžiulio palaikymo ir finansinės paramos Rusnėje veikiantis žuvivaisos cechas kasmet sulaukia iš vokiečių, kurie padeda įsigyti itin brangių atlantinio eršketo ikrų. Nors tik vos iš pusės tų ikrų išsirita žuvelės, tačiau šis rezultatas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, yra labai geras.
G.Banys sakė, kad jau kuriami planai ateityje auginti atlantinių eršketų pateles, tada ikrų nereikės pirkti iš užsienio šalių.
Ekskursijos dalyviai apžiūrėjo ne tik veisiamas ir auginamas žuvis, bet ir neseniai įsigytą naujausią techniką bei įrenginius.
Kad kelionės po potvynių kraštą dalyviai nepraalktų, kitas sustojimas buvo pas rusniškius, tautinio paveldo puoselėtojus Anitą ir Jurijų Belokopytovus. Šie sutuoktiniai garsėja savo rūkyta žuvimi, kuri pripažinta kulinariniu paveldu – turi tai liudijantį sertifikatą. Būtent į Anitos ir Jurijaus namus kasdien užsuka dešimtys pirkėjų įsigyti itin gardžiai išrūkytos ir šviežios žuvies. Beje, pastarąją jie įsigyja iš vietos žvejų.
Krašto žuvininkai pakvietė kelionės dalyvius paskanauti pagal senąsias technologijas išrūkytos įvairios žuvies.
Sužinojo kurėnų statymo subtilybes
Kitas sustojimas – pas vieną garsiausių Pamario krašto amatininkų, seniausių laivų – kurėnų – meistrą Simą Knapkį, irgi sertifikuotų tautinio paveldo produktų kūrėją.
Simas parodė savo darbo įrankius, kuriais gamina kurėnus bei kitus laivus. Taip pat pademonstravo gamybos procesą, pasakojo, kaip statė pirmuosius laivus, kaip kruopščiai bei teisingai reikia išlenkti pirmąją borto lentą. Žinomas amatininkas neslėpė, kad pastatyti laivą reikia didelės ištvermės, kantrybės bei sugebėjimų.
Neaplenkti ir unikalūs garsaus amatininko Alfonso Demerecko namai, kurie iš tolo akis traukia savo nendriniais stogais.
Sertifikuotas stogdengystės puoselėtojas svečius pavaišino savo sode užaugintais vaisiais bei pakvietė į nendriniu stogu apdengtą pavėsinę, kurioje net per didžiausius karščius yra maloniai vėsu.
A.Demereckas, dalindamasis iš kartos į kartą perduodamo amato subtilybėmis, papasakojo, kaip sukausčius upes ledui pjaunamos nendrės, kokie naudojami įrankiai. Amatininkas atviravo, jog iš nendrių 
pagaminti stogai ne tik sulaiko iš lauko besiskverbiančius šaltį, drėgmę ar triukšmą, bet ir yra atsparūs ugniai. Beje, stogai iš nendrių yra ilgaamžiai – gali išsilaikyti iki 100 metų ir yra gerokai pigesni už įprastus.
Žolelių karalystėje
Aplankyti krašte gerai žinomi žolininkai Valentina ir Valdas Baužai. Sutuoktiniai parodė savo darže, šalia namų, auginamas vaistažoles, pavaišino kvapnia jų arbata.
Kaip atviravo Valentina, dėl savo verslo ji atsisakė įprasto darbo, nes žolelėms auginti, rinkti, paruošti reikia visiško atsidavimo. Baužų darže kasmet užauginama per 40 rūšių vaistažolių.
S
večiai ne tik sužinojo, kokiomis žolelėmis reikia gydyti peršalimo, virškinimo sutrikimo ligas, bet ir buvo pavaišinti kelių rūšių arbatomis, o vėliau jų galėjo įsigyti. Smalsuoliai, užsukę į Valentinos palėpę, pasimėgavo džiovinamų žolelių gydomuoju aromatu.
Kelionės pabaigoje – tradicinės žuvienės puota
Edukacinė kelionė po Rusnės salą baigėsi Dainoros ir Kęstučio Laukevičių sodyboje, stovinčioje ant Pakalnės upės kranto.
Keliautojai buvo pakviesti į erdvią pavėsinę, kurioje jau laukė vaišėmis padengtas stalas. Šeimininkas Kęstutis svečius vaišino paties virta tradicine žuviene, kurios receptą sužinojo iš žmonos giminaičių.
Švęsdami artėjančią Pasaulinę turizmo dieną, Nemuno deltos regioninio parko bei Šilutės turizmo informacijos centro darbuotojai kviečia visus pakeliauti maršrutu „Potvynio apsupty“ ir Pamario kraštą atrasti naujai. Juk vėjų nugairinta ir vandenų skalaujama Pamario gamta – viena iš unikaliausių ir įdomiausių.
Kaip sakė Nemuno deltos regioninio parko rekreacininkė A.Jakštaitė, kelionės „Potvynio apsupty“ bus organizuojamos ne mažiau kaip 10 žmonių grupėms. Vienam asmeniui bilietas kainuos 50 Lt. Į šią sumą įskaičiuoti Nemuno deltos regioninio parko lankytojo bilietas, edukacinė programa, kulinarinio paveldo degustacijos ir kelionės vadovo paslaugos.