Tyrimas: keturiems iš penkių lietuvių patariama sustiprinti saugumo internete žinias

Tytime dalyvavo 500 "Facebook" vartotojų. / theminaretonline.com nuotr.Vasario 7-ąją visoje Europoje minint Saugaus Interneto Dieną „Microsoft“ pristato vartotojų elgesio internete tyrimo rezultatus. Daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių atlikta apklausa parodė, kad įpročiais ir žiniomis apie saugumą internete lietuviai labiausiai panašūs į portugalus, graikus ir austrus.

Mūsų šalies internautai geriau už kitus europiečius išmano asmeninės informacijos apsaugą socialiniuose tinkluose, tačiau mažiau išnaudoja technologines saugumo priemones.

Keturiems iš penkių interneto vartotojų Lietuvoje rekomenduojama sustiprinti saugumo internete žinias.„Saugumo internete tyrimas“ „Microsoft“ užsakymu buvo atliktas  š.m. sausio 9-16 dienomis. Kartu su lietuviais tyrime dalyvavo arti 11 tūkstančių internautų iš 20 šalių Rytų ir Vakarų Europoje.

Rezultatai parodė, kad iš galimų 100 taškų, simbolizuojančių aukščiausią saugumo lygį internete, lietuviai surinko 45.

Aukščiausius rezultatus pademonstravo gyventojai iš Suomijos, Slovakijos ir Maltos (daugiau nei 50), mažiausiai balų surinko Bosnijos, Juodkalnijos ir Italijos atstovai (mažiau nei 40).

Tyrimu  buvo siekiama nustatyti, ar vartotojai išmano pagrindines saugumo internete taisykles, kokių veiksmų imasi ir kokias technologines priemones panaudoja apsaugodami asmeninę informaciją. Kuo daugiau įvairių priemonių vartotojai nurodė naudojantys savo saugumui užtikrinti, tuo aukštesnius balus tyrime jie gavo.

Tyrimo rezultatai parodė, kad 15 proc. vartotojų Lietuvoje gerai išmano saugumo priemones internete, 80 proc. turėtų plačiau pasidomėti šia tema, o 8 proc. net neturi saugumo internete pradmenų.

Tyrime Lietuvoje dalyvavo 500 „Facebook“ socialinio tinklalapio vartotojų.  Didžiąją dalį (59 proc.) apklaustųjų sudarė 14-24 metų amžiaus gyventojai, beveik po lygiai pasiskirstė tyrime dalyvavę vyrai (47 %) ir moterys (53 %).

Reputacija internete rūpi tik ketvirtadaliui, saugumu domisi mažiau nei pusė

Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė dalyvių (46 %) visiškai neskiria dėmesio savo žinioms apie saugumą internete, tačiau 39 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad domisi saugos priemonėmis nuo duomenų vagysčių.

Tik 27 % apklaustų lietuvių teigė besirūpinantys, kokia yra jų reputacija internete.

Vos šeštadalis (16 %) yra kada nors pasidomėję, kokią informaciją apie juos galima rasti pasinaudojus interneto paieškos sistemomis. Tačiau net du trečdaliai (66 %) respondentų pažymėjo, kad sugriežtino privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, siekdami apriboti nepažįstamųjų galimybes peržiūrėti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašus.

Net 80 % apklaustųjų pažymėjo, kad prieš skelbdami informaciją internete pamąsto, ar ji tinkama viešinti. Pusei apklausos dalyvių (51 %) jau yra tekę šalinti duomenis, kuriuos jie įvertino kaip galimai žalingus.

Daugiau nei pusė (61 %) pažymėjo, kad kurdami slaptažodžius naudoja didžiąsias ir mažąsias raides su įvairiomis skaičių kombinacijomis, tačiau tik ketvirtadalis (25 %) kiekvienai paskyrai internete naudoja skirtingus slaptažodžius.

Tyrimas atskleidė, kad pagal naudojimąsi antivirusinėmis programomis ir jų svarbos supratimą lietuviai panašūs į kitų Europos šalių gyventojus – 85 proc. apklaustų lietuvių turi įsidiegę antivirusines programas. Tačiau pagal kitų technologinių priemonių panaudojimą mūsų šalies vartotojai kiek atsilieka nuo europiečių.

Vos daugiau nei trečdalis (39%) pažymėjo, kad naudojasi saugiu bevieliu interneto ryšiu, mažiau nei pusė pripažino turintys ugniasienę, ir tik penktadalis (20%) apklaustųjų pasitelkia naršyklėse esančias interneto turinio filtravimo ir perspėjimo priemones.

„Šį tyrimą vertiname kaip vieną iš priemonių, galinčių padėti įvertinti saugumo internete spragas ir  priminti vartotojams, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Sparčiai didėjant internetu besinaudojančių gyventojų skaičiui, auga poreikis deramai apsisaugoti nuo piktavalių, apgalvotai tvarkyti savo asmeninę informaciją, – sakė Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius. – Išmanant technines priemones ir saugaus elgesio internete taisykles, galima užtikrinti pakankamą saugumą internete.“

Viešosios įstaigos, padedančios vartotojams efektyviai ir saugiai naudotis socialiniais tinklais, ir teikiančios naujienas per paskyrą „Komunikacija Facebook‘e“ atstovas Vaidas Pilkauskas teigė, kad būtinas nuolatinis dėmesys vartotojų švietimui apie saugumą internete.

„Sparčiai populiarėjantys socialiniai tinklai tampa viena iš patogių priemonių nusikaltėliams ieškoti informacijos apie būsimas aukas ir ją panaudoti piktais tikslais, – teigė V.Pilkauskas. – Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių, saugumo priemonių internete vaikai ir suaugusieji turi būti mokomi nuo pat pirmosios pažinties su žiniatinkliu.“

Jau keletą metų nemokamus nuotolinius kursus apie saugumą internete siūlo aljansas „Langas į ateitį“.

„Šių metų Saugaus Interneto Dienos pagrindinė idėja – pasiekti visas interneto vartotojų kartas, nuo vaikų ir jų tėvų iki senjorų, – sakė aljanso „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė. – Didėjant interneto vartotojų skaičiui yra labai svarbu užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek jų tėvai naršyti ir veikti internete galėtų saugiai.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.