Tyrimas Ventėje: kas ir kodėl sunkiąja technika išdraskė Kuršių marių pakrantę?

Ventėje sunkiajai technikai ėmus kasti pakrantės ruože esančius meldus, vietos gyventojams kilo klausimų – kas ir kodėl išdraskė Kuršių marių pakrantę?
Darbai: Kuršių marių pakrantėje, pakeliui į Ventės ragą, sunkiąją techniką išvydę poilsiautojai stebėjosi, kokio kalibro privatininkai kuriasi prie marių, kad taip drąsiai ekskavatoriumi ėmė draskyti Kuršių Marių pakrantę.
Aiškėja, kad verslininkas, sumanęs nuo privataus sklypo į marias nutiesti lieptą, darbų ėmėsi be leidimų. Nacionalinė žemės tarnyba tvirtina: jokio liepto čia ir negali būti – technika šeimininkauta valstybei priklausančioje marių pakrantėje. 
Augaliją kasė ekskavatoriumi 
Darbai Ventės kaime užvirė šią vasarą. Į marių pakrantę atgabentas ekskavatorius ėmė kapstyti pakrantę, suvertė žemes į krūvą, iškasė vandens augaliją.
Daugeliui poilsiautojų, šią vasarą traukusių į Ventės ragą, kilo klausimų dėl čia vykstančių  statybų. Pravažiuojantys žmonės matė informacinę lentelę, kad čia atstatoma buvusi sodyba.
Paaiškėjo, kad privatų žemės sklypą Ventėje įsigijo verslininkas Žilvinas Žilinskis.
Jis teikė prašymą Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl pontoninio liepto į Kuršių marias statybos.
Norėta čia įrengti 15 metrų ilgio lieptą, tikėtina, skirtą ne tik pasigrožėjimui saulėlydžiais, bet ir pramoginių laivų švartavimui.
„Penkiolikos metrų ilgio liepto įrengimui buvo derintas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau leidimų darbams ar lieptų įrengimui mes neišduodame. Leidimą kapstyti žemes išduoda Nacionalinė žemės tarnyba. Nuo liepos 1-osios Saugomų teritorijų tarnyba neužsiima kontrole. Mes nekontroliuojame ir leidimų neišdavinėjame“, – tikino Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ekologas Robertas Kubilius.
Pakeitė pakrantės reljefą 
Kodėl privatininkai ėmė taip drąsiai šeimininkauti marių pakrantėje?
Tai ėmė aiškintis ir Aplinkos apsaugos departamento Šilutės aplinkos apsaugos inspekcija.
Šios inspekcijos specialistas Darius Rumšas teigė, kad inspekcija, gavusi skundą, pradėjo tyrimą.
„Tyrimas dar nebaigtas. Specialistai dar įvertins, kokia žala gamtai galėjo būti padaryta. Į inspekciją kreipėsi Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Mes fiksavome aplinkybes – iš tiesų pakeistas pakrantės reljefas. Leidimas nebuvo išduotas, juos išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Specialistai buvo nuvykę ir įsitikino, kad yra liesta ne vienas ir ne du arai marių pakrantės“, – aiškino aplinkosaugininkas.
Pasak aplinkosaugininkų, už tai gresia atsakomybė ir, tikėtina, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. „Per tą laiką, kiek aš čia dirbu, pirmą kartą susidūriau su tokia situacija“, – stebėjosi D.Rumšas.
Prieplauka – it sąvartynas? 
Sunkiosios technikos pasirodymas pakrantėje nuostabą sukėlė ir buvusiam Šilutės rajono merui Šarūnui Laužikui, kurio sodyba yra netoli  aplinkosaugininkų dėmesio sulaukusio sklypo.
„Mūsų klientai taip pat stebėjosi, kai išvydo ekskavatorių pakrantėje. Vietiniams buvo paaiškinta, esą nendres naikina pakrantėje. Kažkokį projektą daro. Tikinta, kad leidimai duoti. Pats savivaldybėje dirbęs, bet apie tokio pobūdžio projektus nesu girdėjęs. Keista, nes Prūsijos valdžia kažkada specialiai pakrantes nendrėmis apželdino, kad bangos krantų  negriautų“, – pastebėjo Š.Laužikas.
Kaimo turizmo verslui šiuo metu vadovaujantis Š.Laužikas prisiminė, kad netoliese šioje vietoje buvo sodyba, bet kai tik pakrantės ruožas buvo pakeistas, ją per keletą metų pasiglemžė marios.
„Buvusios sodybos šiuo metu nė ženklo neliko. Ne taip darbai pradedami. Iškasė pakrantę, o tas visas nendres sunešė mums į prieplauką. Vanduo, kaip šiukšlynas atrodo. Aš dabar turėsiu kuopti. Kvailai pats darbas atrodo. Tas nendrių išdraskymas nieko neduos, jei jie nori prieplauką statyti. Ten viskas netrukus bus užnešta. Prieš darant, gerai pagalvoti reikia. Man visa tai avantiūristiškai atrodo“, – nuomonę išsakė Š.Laužikas.
Leidimo nedavė 
Privatininko užmojus Ventėje įsirengti lieptą į marias įvertino ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šilutės skyrius.
„Tai yra privatus sklypas. Jo savininkas liepą kreipėsi į tarnybą dėl pontoninio liepto statybos į marias. Mane nustebino Nemuno deltos regioninio parko direkcijos išduotas sutikimas, kad planuojama ūkinė veikla neturės įtakos „Natūra 2000“ teritorijai. Planuojama ūkinė veikla – tai sklypo pakrantėje nendrių išvalymas, pontoninio liepto prie sklypo ribų atvežimas, sumontavimas, inkaravimas ir eksploatavimas mariose. Yra taisyklės, kaip tokie lieptai statomi“, – paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas Algis Balčiūnas.
Tačiau tokie lieptai gali būti statomi tik tada, kai su vandens telkiniu ribojasi privatus sklypas arba savivaldybei priklausanti žemė.
„Aš savininką iš karto informavau, kad NŽT leidimo statyti lieptą negali išduoti. Tarp jo sklypo ir marių pakrantės yra apie 30–40 metrų valstybinės žemės ruožas“, – situaciją komentavo A.Balčiūnas.
Kaimynystė: marių pakrantės augalijos naikinimas turėjo pasekmių netoliese įsikūrusiam buvusiam Šilutės rajono merui Š.Laužikui. Kaimo turizmo sodybos pakrantė su visa prieplauka šiuo metu yra užnešta nendrių sąnašomis. („Kauno diena“ skaitytojo nuotr.)
NŽT Šilutės skyrius ne pirmą kartą susiduria su  situacija, kai pirma imamasi darbų, o leidimų pradedama ieškoti tik kilus ažiotažui.
„Taip ir su Rusnės iškirstais medžiais buvo – pirma iškirto, o leidimo atėjo jau po visko“, – prisiminė A.Balčiūnas.
NŽT specialistų akimis, nendrės ir pakrantės augalija kartu su žemių krūvomis stumdytos per visą kranto ruožą.
„Ne takas lieptui darytas. Aplinkosaugininkai irgi susirūpino tuo, kas padaryta. Kuo tas rūpestis virs, sunku pasakyti. Mes privatininkui atsakėme raštu, kad šienauti nendrių ar statyti pontoninį lieptą leidimo negalime duoti. Tokio leidimo neišdaviau ir neišduosiu“, – patikino A.Balčiūnas.
Nesijaučia pažeidėju 
Privačią sodybą ant Kuršių marių kranto panoręs statyti kelių stambių įmonių vadovas, bendrovių valdybos narys, Lietuvos elektros energetikos asociacijos tarybos narys Ž.Žilinskis aiškino, kad visus leidimus turi.
„Leidimus turiu. Dokumentai pateikti aplinkosaugininkams“, – aiškino verslininkas.
Ž.Žilinskis pripažino, kad žino apie aplinkosaugininkų tyrimą, tačiau dar nesulaukė jokių žinių apie priimtus sprendimus.
„Neturiu jokio grįžtamojo ryšio. Poveikio aplinkai vertinimas atliktas valymo darbams ir lieptui. Nežinau, kokių dar dokumentų reikia. Taip, yra kazusas, bet labai vėlai tai paaiškėjo“, – tikino Ž.Žilinskis.
Paklausus, kaip ruošiasi elgtis, jei aplinkosaugininkai pareikalaus atlyginti gamtai padarytą žalą, Ž.Žilinskis tikino, kad laukia žinių iš inspektorių.
„Taip, nejuokingi reikalai. Bet viską pateikiau kontroliuojančioms institucijoms ir ką nors pasakyti galėsiu tik gavęs jų atsakymus. Nežinau, baus mane ar nebaus. Man atrodo, kad pagal dokumentus bauda man nepriklausytų. Bet čia Lietuva, čia visko gali būti. Mano verslas ir įmonės nesusijusios, aš čia kuriuosi kaip privatus asmuo“, – aiškino Ž.Žilinskis.
Verslininkas tikino, kad prie Kuršių marių ruošiasi įskurti ilgam ir norėtų čia turėti privačią sodybą. Ž.Žilinskis įsigijo apie 70 arų sklypą iš privačių asmenų.

Asta Aleksėjūnaitė „Tyrimas Ventėje: kas ir kodėl sunkiąja technika išdraskė Kuršių marių pakrantę?“.

Šaltinis https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/tyrimas-venteje-kas-ir-kodel-sunkiaja-technika-isdraske-kursiu-mariu-pakrante-1041377