Po metų pradžioje visą šalį sukrėtusių nelaimių, kuomet gaisruose žuvo žmonės, o Šiauliuose užsidegus gyvenamajam namui sudegė net trys vaikai, Vidaus reikalų ministerija Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei savivaldybėms nurodė analizuoti gaisrų priežastis ir suaktyvinti prevencinį darbą.
Todėl ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vadovai jau rengia susitikimus su seniūnais ir seniūnijų socialiniais darbuotojais, kuriuose numato ir bendrus vizitus į skurdžiausiai gyvenančių ir socialinės rizikos šeimų namus.
Juose bus žiūrima krosnių, dūmtraukių, elektros prietaisų ir instaliacijos būklė, žmonėms patariama, kaip tvarkytis, kad raudonasis gaidys nenusineštų jų pačių ar jų vaikų gyvybių.
Priežasčių priežastys – skurdas ir girtuoklystė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtoje visos šalies 2015 metų gaisrų analizėje teigiama, kad gyvenamasis sektorius yra viena pagrindinių problemų gaisrų prevencijos srityje. Būtent gyvenamuosiuose namuose kasmet užregistruojama daugiau kaip 17 proc. visų šalyje kylančių gaisrų, o žūsta net 97 proc. visų žuvusiųjų gaisruose.
Paradoksas, bet žmonės dažniausiai žūva ten, kur turėtų jaustis saugiausiai – savo namuose.
Statistika teigia, kad daugiausia žūsta kaimų gyventojai, dažniausiai tai – socialiai pažeidžiamiausio sluoksnio atstovai. Žinia, pastarųjų šeimpose auga ir daugiausiai vaikų.
„Dažniausios tokių gaisrų priežastys yra neatsargus rūkymas (pavyzdžiui, lovoje), neatsargus elgesys su ugnimi, taip pat krosnių, dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimai, netvarkingos elektros instaliacijos gedimai. O šių priežasčių priežastys – skurdas, nedarbas ir girtuoklystė“, – sako Šilutės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vadovas Arūnas Ališauskas.
Vis dėlto Šilutė dar turi ir kuo pasidžiaugti. Štai pernykščių gaisrų skaičiai (182 gaisrai) ir jų padaryti nuostoliai (apytikriai 200 796 eurai) buvo mažesni nei 2014 metais (buvo 208 gaisrai ir 210 750 eurų nuostolių). Be to, pernai gaisrai rajone nepasiglemžė nė vienos gyvybės, o užpernai gaisruose žuvo 2 žmonės. Beje, abiejų žuvusiųjų mirties priežastis irgi buvo alkoholis ir neatsargus elgesys su ugnimi.
Pastaraisiais metais Šilutės rajone išvengta vaikų žūčių gaisruose.
Reikia skatinti, aiškinti ir mokyti
A.Ališausko žodžiais tariant, dviračio prevencijos srityje neišrasi, nes prevencija buvo vykdoma visada, tik dabar ji bus dar aktyvesnė. Ugniagesiai nuolat bendrauja su ugdymo įstaigomis, vaikams aiškina, kaip elgtis ugniai įsiplieskus, ką daryti, kad ji neįsipliekstų.
Daug metų dirbama ir su socialiai pažeidžiamais žmonėmis: jiems aiškinama, kaip svarbu valyti ir nubalinti dūmtraukius, remontuoti krosnis, būtina namuose įsirengti dūmų signalizatorius. Bet apie tai kalbantys specialistai dažnai pasijaučia it užburtame rate. „Ką gali pakeisti mūsų kalbos, jei žmogus tikina, kad pinigų neturi net maistui, o valstybė minėtų darbų privačiame sektoriuje nefinansuoja?“ – klausia A.Ališauskas.
Dažnai tokių šeimų tėvai nesugeba net krosnies pasiremontuoti, nors molinių plytų krosniai tereikėtų tik šiek tiek molio susimaišyti plyšiams užtaisyti, na gal dar naujas dureles įstatyti. Regis, nedidelis mokslas būtų ir palėpėje esantį dūmtraukį nubalinti.
Juo labiau beviltiška tikėtis, kad tuose varganuose namuose gyvenantys žmonės pasikeistų elektros instaliaciją.
„Tačiau manome, kad reikia žmones skatinti, aiškinti ir mokyti, kad už savo ir savo vaikų gyvybes atsakingi tik jie patys“, – mano ugniagesiai. Ir vėl suka į kaimus.
Po tragedijos dūmų detektorių nebeliko
Atskiros kalbos verti yra dūmų signalizatoriai, liaudyje dar detektoriais vadinami. Šis nedidukas ir nė 10-ies eurų nekainuojantis prietaisas išties gali išsaugoti gyvybes, nes pirmasis „aptinka“ ir reaguoja į per didelį dūmų ar nematomų degimo produktų kiekį ore. O užfiksavęs tokius pakitimus, jis ima skleisti garsinį signalą, kuris pažadina net miegančius.
A.Ališauskas neabejoja, kad ir 2014 metais tie du žuvę Šilutės rajono gyventojai būtų likę gyvi, jei toks detektorius patalpose būtų buvęs.
Beje, ugniagesiai pastebėjo, jog po trijų vaikų gyvybes pasiglemžusios nelaimės Šiauliuose, kuomet visos žiniasklaidos priemonės prabilo apie dūmų signalizatorių naudą ir būtinybę, Šilutės parduotuvėse šių prietaisų… nebeliko.
„Reiškia, žmonės išgirdo ir pamatę tragediją susimąstė“, – pastebi A.Ališauskas.
Bet dabar dūmų signalizatorių mūsų mieste ir vėl galima laisvai nusipirkti.
Beje, statistika rodo, kad visose Lietuvos savivaldybėse daugiau nei 1500 dūmų detektorių sunkiau besiverčiančių šeimų namuose jau yra įrengta savivaldybių lėšomis. Šilutės r. savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Arvydas Gorodeckas informavo, kad Šilutės savivaldybė tokiai labdarai nėra skyrusi nė euro.
Apvažiuos visas seniūnijas
Pastaruoju metu Šilutės PGT vadovai derina susitikimų su seniūnais ir socialinėmis darbuotojomis grafiką, keliones pas socialinės rizikos šeimas.
„Vienose seniūnijose aplankysime gal kelias, kitose – gal keliolika ar net keliasdešimt šeimų. Manome, kad kelių dienų kiekvienai seniūnijai užteks“, – skaičiuoja pašnekovas.
Jis pastebi, kad seniūnai niekada neatsisako pagal galimybes padėti tiems, kam pagalba tvarkant būstą yra būtina. Bet ir patys žmonės galėtų parodyti daugiau iniciatyvos, paprašyti seniūnijų pagalbos – patarimo, įrankių ar kokio talkininko.
Kartu seniūnų ir socialinių darbuotojų bus prašoma, kad jie, lankydami savo prižiūrimas šeimas, atkreiptų dėmesį, ar saugi namuose elektros instaliacija, ar neskraido žiežirbos iš krosnies. Gal pastabesni kai kada galėtų būti ir tokių šeimų kaimynai. O jei pastebi tokią grėsmę, turėtų skambintų ugniagesiams.
Žinoma, ugniagesiai turi galių ir bausti netvarkinguosius, tačiau tokių priemonių imasi tik išskirtiniais atvejais.