Statistika rodo, kad Lietuvoje žmonės dažniausiai nuskęsta, maudydamiesi vandens telkiniuose, prie kurių nėra oficialių paplūdimių. Neoficialiuose paplūdimiuose nebudi gelbėtojai, nėra gelbėjimo įrangos, o ir pats vandens telkinys, S. Greičiaus teigimu, yra mažiau žinomas, labiau pavojingas.
„Didžioji problema, kad daugelis suaugusiųjų ir vaikų maudosi tvenkiniuose, kur nėra oficialių maudymosi vietų įrengta, nėra gelbėtojų, gelbėjimo priemonių. Ir tada, jei žmogus jau pradėjo skęsti, jo situacija yra labiau komplikuota. Mes dar susiduriame ir su kitu reiškiniu (…) – kada skęsta anūkas, puola seneliai gelbėti ir tada vietoje vieno nuskendusio dažnai turime du arba tris. Norinti išgelbėti kitą žmogų, pats gelbėtojas turi gebėti nuplakti kelis šimtus metrų, jis turi būti gerai fiziškai pasiruošęs“, – kalbėjo S. Greičius.
Ugniagesiai gelbėtojai organizuoja susitikimus su savivaldybių atstovais, su seniūnais, kurių metu ragina neoficialiuose paplūdimiuose įrengti stendus su gelbėjimo įranga.
„Seniūnai geriausiai žino, kur eina maudytis vaikai, kur eina maudytis kažkurios gyvenvietės gyventojai. Ir, jeigu ten nėra oficialaus paplūdimio, tai mūsų raginimas buvo, kad bent įrengti stendą su gelbėjimo ratu, kad būtų virvė, kad, jei žmogus skęsta, kiti galėtų jį išgelbėti“, – dėstė PAGD direktorius.
Elta inf.