Šilutės rajone pernai kilo šiek tiek mažiau nei užpernai gaisrų, mažiau degė ir gyvenamieji pastatai. Tačiau tų gaisrų pasekmės buvo tragiškesnės: juose du žmonės žuvo ir 6 buvo traumuoti, kai 2018-aisiais žuvusių nebuvo, o traumuota perpus mažiau – tik 3 žmonės.
Tokie šiurpiausi praėjusių metų skaičiai, o pagrindinės šių nelaimių priežastys išlieka tos pačios: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai.
Degė gyvenamieji ir ūkiniai pastatai
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vadovų parengta ataskaita rodo, jog 2018 metais rajone kilo 178 gaisrai, o pernai – 157. Užtat pernai šios nelaimės nusinešė dviejų žmonių gyvybes.
Abu pastaruosius metus pagrindinė gaisrų priežastis buvo pašalinis ugnies šaltinis. Taip ugniagesiai įvardija atvejus, kuomet nepavyksta nustatyti gaisro priežasties. 2018 m. dėl šios priežasties kilo 84, o 2019 m. mažiau – 73 gaisrai. Sumažėjo ir nelaimių dėl pačių žmonių neatsargaus elgesio su ugnimi – atitinkamai nuo 17-os 2018-aisiais iki 8 pernai.
Užtat pernai padaugėjo nelaimių dėl elektros instaliacijos gedimų (nuo 12 iki 17), gana dažnai dėl šios priežasties degė ir automobiliai: 15 kartų 2017 m. ir 13 pernai.
Panašu, kad tautiečiai jau išgirsta ugniagesių nuolatinius perspėjimus tinkamai prižiūrėti krosnis, židinius bei dūmtraukius, mat gaisrų dėl šių priežasčių mažėja: 2017-aisiais dėl to kilo 41, o 2019-aisiais jau tik 30 gaisrų.
Kasmet būta ir po vieną įtariamą padegimą.
Vis dar daugiausia nelaimių kyla gyvenamuosiuose žmonių pastatuose: užpernai tokie pastatai liepsnojo 53, o pernai – 44 kartus. Pernai išvengėme gamybinių pastatų gaisrų, užtat 2018 m. degė net 4 tokie pastatai. Pagalbiniai ūkio pastatai liepsnojo atitinkamai 17 ir 15 kartų, apleisti nenaudojami pastatai – 8 ir 3 kartus.
Ugniagesių atstovas Arūnas Ališauskas džiaugiasi, kad rezultatus jau duoda ilgas atliekų konteinerių padeginėjimo problemos akcentavimas. Jau nebe pirmus metus kalbėdami apie tai, kad reikia nepilti į konteinerius karštų pelenų, ugniagesiai, panašu, buvo išgirsti: 2018 m. tokie konteineriai degė 18, o pernai – tik 12 kartų.
Gaisrų atvirose teritorijose skaičiai išlieka panašūs – 50 ir 52, tad aišku, kad gamtai pražūtingų žolės deginimo pasekmių vis dar nesuvokiame.
Dvigubai padaugėjo iškvietimų į autoavarijas
2019 metais ugniagesiams gelbėtojams teko atlikti mažiau gelbėjimo darbų – nuo 210 užpernai šis skaičius krito iki 162 pernai. Tai todėl, kad pernai nebuvo potvynio, o užpernai jis tęsėsi kone pusę metų.
Užtat dvigubai – nuo 16 iki 31 – išaugo iškvietimų į autoavarijas, kuriose teko gelbėti prispaustus žmones, skaičius. Tiesa, pasak A. Ališausko, neretai būna ir taip, kad nuvažiavus į tokį įvykį paaiškėja, jog gelbėtojų pagalbos visai ir nereikia. Todėl būtų geriau, jei prieš kviesdami pagalbą žmonės įsitikintų jos būtinybe.
Gamtos stichijų padarinius – vėtrų išverstus medžius ir pan. – gelbėtojams teko likviduoti 38 ir 32 kartus, o dėl neatsargios žmogaus veiklos buityje sulaukta atitinkamai 33 iki 22 iškvietimų. Tokia veikla įvardijami atvejai, kuomet rūksta neapdairių piliečių ant viryklės be priežiūros palikti puodai ar nerimą kaimynams sukelia durų neatidarantys senoliai.
Tik 4 kartus užpernai ir 11 kartų pernai PGT vyrams teko ieškoti skenduolių. Užtat kitų gelbėjimo darbų vandenyje smarkiai sumažėjo – nuo 39 iki 2 kartų.
Gelbėjimo darbų buityje mažėjimas nėra toks žymus – nuo 32 iki 24 kartų. Šiek tiek mažiau pernai nei užpernai PGT vyrų pagalbos šaukėsi specialiosios tarnybos (58 ir 46 kartus), smarkiai sumažėjo įvairių cheminių avarijų: 2017 m. jų padariniai likviduoti 10 kartų, o 2018 m. jau tik 1 kartą. Cheminės avarijos Šilutės krašte – tai nebent sudužusių termometrų su gyvsidabrio užpildu, kurie, A. Ališausko žodžiais tariant, vis tiek kažkada turi baigtis, surinkimas.