Pasekmės liūdnos
Deginant žolę sunaikinamas paviršinis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. Sausomis ir šiltomis savaitėmis net nedidelė liepsna iš pievų lengvai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kasmet sunaikina laukinę gyvūniją ir medynus, taip pat pareikalauja žmonių gyvybių.
„Miškų apsauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų atsakingo elgesio – tik bendromis pastangomis galime išvengti skaudžių pasekmių“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė.
VMU įgyvendina valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą visuose šalies miškuose. Sistema apima nuolatinę gaisrų stebėseną, operatyvų reagavimą ir gesinimą, mineralizuotų juostų atnaujinimą, priešgaisrinių kelių ir vandens paėmimo vietų įrengimą. Miškuose taip pat įrengiami informaciniai stendai, su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizuojami reidai.
„Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vyksta į gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebi jas dronais, kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais dalyvauja reiduose“, – sako PAGD VPPV valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Tokios priemonės mažina neatsargaus elgesio su ugnimi atvejus.
Už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą gresia atsakomybė.
Nauji sprendimai
VMU diegia vieningą miško gaisrų stebėjimo sistemą (VMGSS). Ji visoje Lietuvoje automatiškai aptiks gaisrų židinius, nustatys jų koordinates ir nedelsiant informuos atsakingas tarnybas. Sistemą sudarys 151 detektorius, o jos veikimas bus paremtas dirbtiniu intelektu, leidžiančiu tiksliau atskirti realius gaisrus nuo klaidingų signalų. Detektorių veikimas sieks iki 15 km.
VMGSS bus taikoma daugiau nei 1,95 mln. ha miškų teritorijoje. Planuojama ją galutinai įdiegti iki 2027 m. pabaigos.
Gyventojai raginami netoleruoti žolės deginimo ir apie tokius atvejus informuoti atsakingas institucijas. Atvirų teritorijų gaisrų gesinimas reikalauja didelių pajėgų ir laiko, kuris galėtų būti skiriamas kitoms nelaimėms.
2025 m. Lietuvos miškuose užregistruoti 110 gaisrų, išdeginusių 49,5 ha plotą (2024 m. tiek pat gaisrų, išdeginusių 42,4 ha plotą). Pernai į gaisravietes miškininkai vyko 301 kartą (2024 m. – 273 kartus). Esant aukštai gaisringumo klasei parengtyje vienu metu budi 250–300 žmonių, o kilus dideliems gaisrams – iki 800.
Pastebėjus gaisrą, svarbu nedelsti: liepsną gesinti užplakant šakomis ar drabužiais, užtrypti, užpilti vandeniu ar užkasti žemėmis. Jei ugnis plinta, būtina skambinti telefonu 112.
VMU inf.