Ateitis priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams, – tuo įsitikinęs šilutiškis Teisutis Avižinis, Švedijos kompanijos „NIBE Energy Systems“ įrangą montuojančios UAB „Avižeda“ vadovas.
T.Avižinis ne tik tuo tiki, bet jau keleri metai su savo įmone įgyvendina projektus, kuriais geoterminė ir kita atsinaujinanti šiluma naudojama gyvenamiesiems namams šildyti.
Pasak verslininko, naudojant atsinaujinančius gamtos resursus ir šiuolaikines technologijas, centralizuotai tiekiamos energijos suvartojimas šildymui ir karšto vandens ruošimui gali būti sumažintas iki 80 proc.
Viena didžiausių Europos šildymo technikos gamintojų – Švedijos kompanija „NIBE Energy Systems“ siūlo kompleksinius sprendimus XXI a. namams, kurių gyventojams nebereikėtų nerimauti dėl nuolat kylančių šildymo kainų. Minėtos firmos tecnologijas jau įsisavino UAB „Avižeda“. Bendrovė turi teisę montuoti visą reikiamą įrangą tiek privačiuose, tiek daugiabučiuose namuose ir gamybai naudojamuose pastatuose.
Neabejotina nauda
Didžiąją dalį daugiabučių namų gyventojų į neviltį varo nuolat didėjančios sąskaitos už šildymą. Valstybė šiuo metu ypač daug dėmesio skiria daugiabučių namų šiltinimui, tačiau apie atsinaujinančių energijos šaltinių taikymą modernizacijos procese beveik neužsimenama.
Pasak T.Avižinio, daugiabučių namų bendrijos ar jungtinėmis kooperatinėmis sutartimis susivieniję žmonės, dabar numatę renovuoti savo namus, turi unikalią galimybę ne tik apšiltinti pastatus, bet tuo pačiu susimontuoti įrengimus, galinčius paimti žemės už dyką duodamą šilumą.
Geoterminės šilumos siurbliai naudoja žemėje, viršutiniame dirvos sluoksnyje ar vandenyje susikaupusią nemokamą energiją.
Preliminariais skaičiavimais, Šilutės daugiabučių namų gyventojai, kurie dabar už 1 kilovatvalandę suvartotos šilumos moka apie 0,22 Lt, iš žemės galėtų gauti šilumos energijos, kuri šią kainą atpigintų mažiausiai perpus – iki 0,10-0,12 Lt už 1 kilovatvalandę.
Paskaičiuota, kad daugiabučių namų geoterminio šildymo įrenginiai gyventojams atsipirktų per 5-7 metus, o vėliau kelis dešimtmečius teiktų neabejotiną naudą. Įrenginiai yra ilgaamžiai, gaunamos šilumos savikainai įtakos daugiausia turėtų tik elektros kainos svyravimai.
Įgyvendinti projektai įrodo pranašumus
T.Avižinis neigia Lietuvoje vis dar paplitusią klaidingą nuomonę, kad geoterminės šilumos siurbliai netinka mūsų klimatui ir, esant žemai temperatūrai, nepajėgs šildyti pastato, arba kad atsinaujinančių energijos išteklių technologijos – brangios ir neatsiperkančios.
Visus šiuos mitus jau paneigė praktika.
2011-aisiais Alytuje vieno daugiabučio namo bendrija įsirengė geoterminį šildymą. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos šiame mieste vienos didžiausių Lietuvoje. Įrengus geoterminio šildymo sistemą šilumos energijos kaina daugiabutyje sumažėjo beveik 3,5 karto: centralizuotos šilumos kaina siekė 0,35 lito už kilovatvalandę, o geoterminio šildymo – 0,12 lito už kilovatvalandę.
Praėjusį šildymo sezoną naudojant geoterminį šildymą trijų kambarių (62 kvadratinių metrų ploto) buto šildymas kainavo kiek daugiau nei 1000 litų. Karšto vandens cirkuliacijos mokestis sudarė 19 litų per mėnesį, o karšto vandens pašildymo kaina siekė 6 litus už kubinį metrą vandens. Šis pilotinis projektas buvo įgyvendintas gyventojų bei gamintojų lėšomis.
Daugiabutis, esantis Varėnoje, Marcinkonių gatvėje, praėjusiais metais modernizuotas įdiegiant „Nibe“ šilumos siurblius. Ant namo stogo įrengti saulės kolektoriai, o kieme išgręžti septyni 100 metrų gylio geoterminio šildymo gręžiniai. Lietuvoje tai pirmasis modernizuotas daugiabutis, kuriame įdiegti ir saulės kolektoriai, ir geoterminis šildymas.
„Nibe“ šildymo sistemos numato galimybę pasirinkti kombinuotąją šildymo sistemą – sujungti saulės ir geoterminę energiją. Varėnos daugiabučio gyventojai, atlikę visus darbus, jau spėjo pamiršti gąsdinančias šildymo sąskaitas. Spalio mėnesį šildymas jiems tekainavo 43 centus už kvadratinį metrą, lapkritį – 68 centus už kvadratinį metrą, o gruodį – litą. Tad, pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų ploto butas už šildymą mokėjo 60 litų.
„Nibe“ geoterminės šilumos siurblius naudoja ir už šildymą, karšto vandens ruošimą bei karšto vandens cirkuliaciją pigiau moka ir Vilniuje Panerių mikrorajone, Elektrėnų rajone esančių daugiabučių gyventojai.
Kiek turi būti įgyvendinta projektų, kad visuomenė patikėtų šilumos siurblių teikiama nauda?
Nepelnytai užmiršta daugiabučių problema – vėdinimas
Šilumos siurblių technologijos padeda paprastai ir racionaliai išspręsti dar vieną daugiabučiams namams ypač aktualią problemą – vėdinimą.
Mat šiuolaikiniai šilumos siurbliai ne tik labai efektyviai šildo, bet ir vėdina, vėsina bei ruošia karštą vandenį. Name įrengiama tik ištraukiamoji ventiliacija, kuri, laikantis galiojančių higienos normų, butuose užtikrina vėdinimą. Orui pritekėti kambarių sienose įrengiami specialūs oro patekimo mazgai.
Šilumos sugrąžinimui nereikia įrengti papildomų ortakių, nes vėdinimas vyksta per tas pačias vėdinimo šachtas, kurios įrengtos bene kiekviename senos statybos name.
Pasak T.Avižinio, skaičiavimai ir praktika jau įrodo, kad name, kuriame yra 50 butų, vien tik vėdinant būtų pagaminta apie 17 kW šilumos energijos.
Jei aplink namą nėra galimybės gręžti gręžinių geoterminei energijai išgauti, galima apsiriboti tik tokia šilumos siurblio galia, kuri išgaunama iš daugiabučių vėdinimo šachtose šalinamo šilto oro.
Šiuo metu parengti keleto namų Klaipėdoje modernizacijos projektai, kuriuose numatytas būtent toks vėdinimo sprendimas.
Vėdinimo šilumos siurblių technologija tinkama bet kokio dydžio pastatams.
Vėdinimo šilumos siurbliai gali būti montuojami tiek daugiabučiuose, tiek ir individualiuose namuose. Tačiau kuo pastatas didesnis, tuo technologija greičiau atsiperka.
Ne visos galimybės išnaudotos
Geoterminis šildymas, jį įtraukus į renovacijos priemonių sąrašą, palengvintų ieškančiųjų alternatyvos centralizuotam šildymui dalią. Specialistai vienu balsu tvirtina, kad geoterminis daugiabučių šildymas yra perspektyvus ir konkurencingesnis už įprastą centralizuotą šildymą.
Geoterminio šildymo privalumai modernizuojant daugiabučius:
1) geresnis daugiabučio namo modernizacijos projekto atsiperkamumas. Pačios geoterminės šildymo sistemos atsiperkamumas, priklausomai nuo to, kaip racionaliai parenkamas centrinio šildymo ir šilumos siurblio galių balansas, svyruoja nuo 3 iki 8 metų;
2) mažesnė tiekiamos energijos savikaina. Šilumos savikaina paprastai neviršija 10 centų už kilovatvalandę;
3) technologijos suteikiamos papildomos galimybės. Pavyzdžiui, centralizuotai tiekti šaltį butų vėsinimui vasaros metu. Pasyvus šaltis iš gręžinių nieko nekainuoja.
Verta išnaudoti ir tradicinės, ir alternatyvios šildymo sistemų privalumus
Geoterminės šilumos siurblių technologijos neturėtų visiškai pakeisti centralizuoto šildymo ir jo teikiamų privalumų. Todėl racionaliausia būtų ieškoti protingo kompromiso, panaudojant abiejų – tradicinės ir alternatyvios – šildymo sistemų privalumus.
Švedų kompanija „Nibe energy systems“, kuriai Lietuvoje atstovauja bendrovė „Ekoklima“, o Šilutėje – UAB „Avižeda“, pripažinta viena šildymo įrangos gamintojų lyderių. Europoje „Nibe energy systems“ vertinama kaip viena pažangiausių įmonių, tiekiančių rinkai efektyviausius ir šiuolaikiškiausius šilumos siurblius bei kitą šildymo techniką.
UAB „Avižeda“ direktorius T.Avižinis yra pasirengęs susitikti su Šilutės daugiabučių namų bendrijų atstovais, pirmininkais ir išaiškinti kaip jų namuose galėtų būti įrengtas geoterminis šildymas.
Pasiteirauti galima tel. 861112790.