Uostadvaris yra vos apie 100 gyventojų turintis kaimelis Rusnės saloje. Tačiau jį garsina du ypatingi objektai – XIX amžiaus pabaigoje statytas švyturys ir vandens kėlimo stotis su garo turbina.
1907 m. ant Vilkinės upės pastatyta vandens kėlimo stotis buvo skirta susiurbti pievų vandens perteklių ir nuleisti jį į Atmatos upę. Tai buvo pirmasis tokios paskirties statinys dabartinėje Lietuvoje, net ir dabar stebinantis ekologiškumu.
Apsauga nuo potvynių
Pirmieji teritorijoms nuo užliejimo per jūros potvynius apsaugoti skirti polderiai buvo pastatyti dabartinėje Olandijos teritorijoje. Iš olandų kalbos ir kilo žodis „polderis“, reiškiantis aukščiau aplinkos iškilusią žemės dalį.
Dabar šiuo žodžiu vadinama žema nusausinta ir sukultūrinta teritorija, nuo vandens apsaugota pylimais. Vandens perteklius visų pirma suteka į kanalus, o jiems užsipildžius dažniausiai mechaniškai pašalinamas. Tai padaro vandens kėlimo stotis arba šliuzas.
Rusnės saloje, Šilutės rajone, pirmasis pylimas pastatytas 1884 metais. Tačiau dėl silpnos konstrukcijos 1888 metais jis buvo pralaužtas.
„Tąkart neapsieita be aukų: nukentėjo trobesiai, nuskendo ypač daug gyvulių. Būta ir žmonių aukų“, – pasakojo buvęs ilgametis UAB „Šilutės polderiai“ direktorius Rimantas Liatukas.
Tais pačiais metais supiltas naujas pylimas – daug tvirtesnis ir platesnis. Ant jo viršaus net nutiestas kelias arkliams ir tuo metu pradėjusiems atsirasti automobiliams.
„Pylimas buvo reikalingas pavasarį, kad per potvynius slenkantys ledai nenušluotų trobesių. Dėl to išvengta žiaurių pasekmių“, – įsitikinęs R.Liatukas.
Tylus ir lėtas, bet galingas siurblys
Nemuno žemaslėnyje suintensyvėjus apgyvendinimui, susidomėta galimybe per potvynius užliejamas teritorijas nusausinti, kad jas būtų galima naudoti žemės ūkio reikmėms.
1899 metais buvo įkurta bendrija „Dumblės sąjunga“, pavadinta šalia tekančio Dumblės upelio vardu. Bendrija nusprendė Uostadvaryje statyti garinę vandens kėlimo stotį – pirmą tokią Lietuvoje. „Ši stotis ir dabar yra unikali savo konstrukcija. Ji pumpuodavo vandenį beveik nuo 2 tūkst. hektarų ploto. Tiek sudaro kone du trečdalius Rusnės.
Siurblys buvo labai galingas. Jo našumas siekė 2,5 kubo per sekundę. Galima palyginti: sovietiniais laikais statytų polderinių siurblinių našumas buvo tik iki 1 m per sekundę“, – paaiškino R.Liatukas.
Uostadvario vandens kėlimo stoties siurblys veikė labai ramiai ir tyliai, lėtomis apsukomis – vos 90 apsisukimų per minutę, todėl nežalojo žuvų. „Anksčiau netoli gyvenęs žmogus man pasakojo, kad iki karo stotyje buvo katilinė su aukštu kaminu, gaminusi garus.
Garai buvo paduodami į cilindrą, sukusį smagratį, jis perdavinėjo judesį metalinei ašiai, o ši – darbo ratui, kuris keldavo vandenį iki 2 metrų aukščio. Pakėlus jį į atitinkamą aukštį automatiškai atsidarydavo vartai ir vanduo patekdavo į Atmatos upę“, – pasakojo pašnekovas.
Rūpinimasis žuvų saugumu
Vėliau katilinės nebeliko, kaminas buvo nugriautas, o prie siurblio buvo prikabinta diržinė pavara. Taigi iki 1967 metų turbina buvo sukama šia pavara.
Prasidėjus masiniam žemių melioravimui drenažo sistemomis senosios stoties siurblys nebepajėgė imti žemiau esančio vandens. Tad teko statyti naujas siurblines su elektros varikliais.
Iš viso Šilutės rajone tokių siurblinių buvo pristatyta 35.
Tiesa, šiandien ne visos jų veikia. Naujųjų siurblių apsukos buvo dešimtkart didesnės (900–1000 aps. per minutę) nei senosios stoties siurblio. Todėl naujieji siurbliai labai žalodavo žuvis – jas tiesiog sumaldavo.
Dar R.Liatukui tebevadovaujant „Šilutės polderiams“, pačiuose žuvingiausiuose polderiuose nuspręsta pastatyti naujus siurblius, kurie nežalotų žuvų.
Iš viso tokių nupirkta 15, jiems pastatytos 6 siurblinės, kurių viena 2007 m. buvo pastatyta Uostadvaryje, visai netoli senosios vandens kėlimo stoties.
Gyventojų mėgstamas objektas
Senoji šimtametė vandens kėlimo stotis dabar atjungta ir palikta tik kaip eksponatas.
R.Liatukas pasakojo, kad būta pasikėsinimų visą senosios stoties agregatą išardyti ir išvežti į metalo laužą. Tačiau šalia gyvenęs žmogus užstojo jį savo kūnu ir neleido to padaryti.
Stotis po truputį buvo restauruota. Dabar vandens kėlimo stoties inžinerinis kompleksas yra valstybės saugomas paminklas. Senojoje sotyje įsikūręs Šilutės polderių muziejus.
Stotis vertinga ir kaip puikiai išsilaikęs ano laiko architektūros ir statybos technikos pavyzdys.