2017 m. Usėnų pagrindinei mokyklai buvo jubiliejiniai – ji skaičiuoja jau 35-uosius gyvavimo metus. Šiai progai paminėti skirtas ne vienas renginys.
Smagu, kad į prašymą pasidalinti prisiminimais apie metus, praleistus šioje mokykloje (vidurinėje, po to pagrindinėje) atsiliepė gausus būrys buvusių mokinių ir darbuotojų. Atsiliepė internetu, komentarais ir asmeniniais laiškais; faktais, šiltais žodžiais, net eilėmis; prisimindami laimėjimus ir netektis, rimtus įvykius ir juokingus nutikimus. Visiems, paskyrusiems dalelę savo laiko – nuoširdus ačiū.
Laiškus mokyklai rašė ir dabar besimokantys mokiniai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Ligitos Bobrovienės. Išleistas prisiminimų leidinėlis ir segtuvas su mokinių laiškais papildys mokyklos muziejų.
Mokyklos istorijos pamoka vyko aktų salėje, papuoštoje mokyklos vėliava ir simboliniu raktu. Mokiniai galėjo pavartyti eksponuojamus mokyklos metraščius. Srautinę pamoką pradėjusi direktorė Liucija Jasevičienė sakė, jog gyvenime yra trys svarbūs etapai: dabartis, ateitis ir praeitis. Ir pakvietė mintimis sugrįžti į praeitį.
Istorijos mokytoja Vida Beresnienė pristatė mokyklos istoriją nuo aplinkinių pradinių, Žemaitkiemio aštuonmetės, iki 1982 metais atidarytos Usėnų vidurinės, pristatė mokytojus, dirbančius nuo mokyklos atidarymo. Tai pradinukų mokytoja Jūratė Mockuvienė bei vokiečių kalbos mokytoja, o nuo 2008 metų – ir mokyklos direktorė Liucija Jasevičienė. Į šventę buvo pakviestos nuo mokyklos atidarymo dirbusios pedagogės – senjorės: 26 metus mokyklai vadovavusi direktorė, lietuvių kalbos mokytoja Sofija Bagvilienė bei pradinukų mokytoja Adelė Kasnauskienė. Jos prisiminė, kad pradžia naujoje mokykloje nebuvo lengva, nes dar vyko statybų darbai. Tačiau noras dirbti ir mokytis naujoje, dar dažais kvepiančioje mokykloje, užgožė nesklandumus. Buvusi direktorė mokyklos muziejui padovanojo 35 metus saugotą kunigo Olijando Jurevičiaus dovanotą kryželį, kuriuo jis palaimino mūsų naujai atidarytą mokyklą, ji pastebėjo atsiradusį glaudesnį ryšį tarp mokyklos ir tėvų. Buvusi mokytoja A.Kasnauskienė džiaugėsi, jog buvę mokiniai nepamiršta savo mokytojų, aplanko, o ir pati su malonumu apsilanko mokykloje.
Šiuo metu mokykloje dirba nemažai buvusių mokinių: socialinė pedagogė Ilona Lileikienė, pradinio ugdymo mokytoja Asta Šeputienė ir kūno kultūros mokytoja Ramutė Mikelkevičienė, virėja Robertina Nausėdienė, mokyklinio autobuso vairuotojas Ervinas Krepštekys, raštvedė Sandra Glebienė, darželio auklytė Silvija Arnašienė, valytojos Rima Girčienė, Audronė Milerienė, Lina Jankauskienė ir Edita Jakštienė.
Pavaduotojos Astos Arnašienės pateiktyse apie visas mokyklos laidas vaikai interaktyviai atpažino savo mamas, tėčius, vyresnius brolius ir seses. Smagiausias atradimas buvo, kad I laidoje mokėsi Giedra Petrauskienė, kuri yra penktokės Akvilės ir trečioko Manto močiutė – kol kas vienintelė dabartinių mokinių močiutė, baigusi šią mokyklą.
Pamokos pabaigoje mokiniai citavo savo laiškų mokyklai ištraukas: „Šioje mokykloje aš išmokau skaityti, skaičiuoti, rašyti, pažinti pasaulį. Suprantu, kad man mokykla davė labai daug žinių ir neįkainojamų patyrimų. Nuo mokyklos prasideda mūsų žinių kelias“, „Kartais aš noriu sugrįžti į vaikystę ir patirti tą džiaugsmą, kai pirmą kartą peržengiau savo mokyklos slenkstį, kai bėgiodavau ilgais koridoriais, kai matydavau laimingus mokinius. Tačiau tas laikas jau praeityje, ir atsukti laiko atgal negalime“, „Mano tėtis dažnai pasakodavo, kaip eidavo į šią mokyklą iš Strėmenių kaimo per pusnis, per pūgas. Broliui irgi patiko čia mokytis, liko daug gerų prisiminimų“, „Mokykla – tai vieta, kur išmokau viešai reikšti savo mintis, įveikti sunkumus. Vieta, kurioje išmokau pasitikėti kitais, gerbti kitus. Vieta, kurioje augu kaip asmenybė. Vieta, kuri kelia šviesius prisiminimus. Už visa tai ir dar daugiau esu dėkinga Tau, mano mokykla“.
Įsimintinos buvo ir tinklinio varžybos, kai dabartiniai mokiniai pasivaržyti pakvietė buvusius mokinius – dabartinius darbuotojus. Žaidė ir komanda, sudaryta iš kūno kultūros mokytojos Ramutės, vairuotojo Ervino, darbuotojų Silvijos, Audronės ir Rimos. Nugalėjo draugystė, kurios simboliu šakočiu visi draugiškai pasivaišino.
Usėniškiai ir toliau dalyvauja istorijos pamokose KITAIP. Kiekvienas iš mūsų, būdamas mokyklos dalele, kuria jos istoriją.