Jaunuoliai studijuojantys užsienyje „Šilutės naujienoms“ papasakojo, kodėl nusprendė studijuoti ne gimtinėje, kaip jaučiasi svetimoje šalyje ir kokie tolimesni jų planai.
Marius Ukrinas, IT studentas Danijoje:
– Baigdamas Šilutės pirmąją gimnaziją žinojau, kad mokslus tęsiu užsienyje. Ne dėl to, kad nepatinka Lietuva, o todėl, kad norėjau išbandyti save kitoje šalyje. Norėjosi pamatyti kaip ten gyvena žmonės, sustiprinti savo anglų kalbos žinias ir įgyti profesiją IT srityje. O pagrindinis kriterijus buvo nemokamas mokslas, geros užsienio studentams suteikiamos pragyvenimo sąlygos – tai kodėl neišnaudoti tokios galimybės. Taip pat Danija tuo metu buvo laikoma šalimi kurioje gyvena laimingiausi žmonės, pasižymėjo savo mokslo kokybe. Tai šalis, kurios universitetai yra tarp geriausių bei labiausiai pripažintų pasaulyje. Tai ir paskatino išmėginti savo laimę ir stoti į vieną iš jų.
Kai tik atvykau į Kopenhagą susidarė toks pirmasis įspūdis: labai daug dviračių, nauja, man nežinoma aplinka, danų kalba, nepriekaištingai angliškai kalbantys ir draugiško būdo žmonės. Todėl įspūdis buvo pozityvus. Bet tuo pačiu man buvo neramu ir keista, nes žinojau, jog iškils nemažai iššūkių, kuriuos teks spręsti. Tačiau manau, kad man pavyko – baigiau Kopenhagos Alborgo universitetą, bakalauro ir magistro studijas IT srityje. Planai susiję su mokslu kaip ir įgyvendinti. Toliau savo ateitį sieju su Danija, o į Lietuvą sugrįžti kol kas planų neturiu. Bet niekada nesakau niekada.
Denas Andrijauskas, Medicinos studentas JAV:
– Būdamas 4 kurso medicinos studentas, labai norėjau atlikti vasaros praktiką užsienyje. Maniau, kad tai bus ir gera patirtis, ir vasaros kelionė. Tuo metu dar planavau stoti i rezidentūrą Lietuvoje. Kadangi gerai mokėjau tik anglų kalbą, teko rinktis iš anglakalbių šalių. Intensyviai ieškojau praktikos JAV ir UK, rašiau laiškus, tačiau niekur nepavyko gauti vietos ir buvau priimtas neurologijos praktikai LSMU.
Tačiau vasarai prasidėjus gavau pakvietimą į Majamio ligoninę neurologijos praktikai. Net negalvodamas nusipirkau bilietus ir išskridau. Tai buvo mano pirmoji patirtis Amerikos ligoninėse, kuri suteikė man didesnes galimybes. Praktika buvo įdomi ir pilna naujų žinių. Taip pat turėjau galimybę pabendrauti su keletu rezidentų, kurie daugiau papasakojo apie rezidentūrą Amerikoje, plačias karjeros galimybes ir ilgą bei sunkų kelią, kurį reikia nueiti norint ten įstoti. Amerika visada atrodė plačių galimybių šalis, medicinos lygis ten yra aukštas. Vienos žymiausių viso pasaulio ligoninių ir universitetų yra Amerikoje. Taip pat JAV medicinos licencija yra pripažįstama daugelyje kitų pasaulio šalių, nors JAV ir nepriima kitų šalių licencijų. Taigi rezidentūrą būtina atlikti tik Amerikoje norint ten dirbti gydytoju. Itin aukštas darbo užmokestis gydytojams dar labiau paskatina siekti karjeros už Atlanto.
Tik atvykęs jaučiausi neužtikrintai. Egzaminus čia galima laikyti tik vieną kartą, be perlaikymo galimybių. Taip pat studento viza ribojo galimybes dirbti ir įsitvirtinti naujoje šalyje. Nebuvau tikras ar įstosiu į rezidentūrą, tačiau buvau pasiruošęs visoms galimoms baigtims ir turėjau aiškų veiksmų planą. Kiekviena mano dokumentų detalė buvo atidžiai apsvarstyta ir visi mano trūkumai „užmaskuoti“. Bet tai neabejotinai buvo neužmirštama gyvenimo patirtis.
Šiuo metu esu radiologijos rezidentas Jeilio (Yale) universitete. Atrodo, kad atsivėrė plačios durys – tai mano svajonių specialybė vienoje garsiausių pasaulio institucijų. Reikia dar daug ko išmokti ir nenoriu skubėti baigti studijų ir planuoti ateities. Galbūt neuroradiologijos specialybė man būtų tinkamiausia. Ateitis parodys!
Gabija Barkauskaitė, Finansų ir matematikos studentė Danijoje ir Vilniuje:
– Mokymasis užsienyje svajone tapo dar vaikystėje, kai su šeima viešėjome Londone. Buvau baigusi 5 klases ir apsidžiaugiau, kai kelionėje savo šeimai buvau vertėja. Tada įgavau pasitikėjimo savimi, nes mane visi suprato ir aš supratau juos. Tuomet mano galvoje gimė idėja – užaugus savo mėgstamą dalyką mokytis anglų kalba. Turėjau puikius šios kalbos mokytojus mokykloje.
Norėjau mokytis Londone todėl, kad tai buvo pirmas miestas kuris mane pasitiko su anglų kalba. Tačiau likimas atvedė į Daniją, tad šiuo metu studijuoju finansų valdymą ir paslaugas Aarhuse, Danijoje, mokausi anglų kalba. Bet dėl danų kalbos nemokėjimo neteko susidurti su problemomis. Danijoje dar neteko sutikti žmogaus, kuris nemokėtų anglų kalbos, tad tiek universitete, tiek gyvenime susikalbu angliškai. Vis dėl to danų kalbos kursus universitetas suteikia nemokamai.
Mokausi bakalauro programoje. Kadangi studijose mažai buvo matematikos, o man jos trūko, tad esu ir VU matematikos ir matematikos taikymų studentė. Ateities planai – magistro laipsnis, tik neaišku ar tai bus Danija, nes nuo 2023 metų danai žada nutraukti visas programas anglų kalba. Šiuo metu dirbu Danijoje, tačiau nuotolinę praktiką atlieku Lietuvoje. Ir Danijoje, ir Lietuvoje man patinka ir abiejose šalyse matau daug pliusų. O dėl ateities – palieku spręsti likimui, kai turėsiu diplomus rankose.
Dalius Seminauskas, IT studentas Danijoje:
– Studijomis svetur susidomėjau, kai į mūsų mokyklą buvo atvykęs „Kastu International“ atstovas, kuris papasakojo apie studijas užsienyje. Tas pasakojimas sudomino mane nemokamu mokslu ir kad brandos atestato pažymiai nelemia tiek daug kiek Lietuvoje. Viskas priklauso nuo motyvacinio laiško, kuriame tu aprašai priežastis kodėl nori studijuoti būtent šiame universitete, kokios patirties turi, bei papasakoji šiek tiek apie save.
Kadangi nebuvau pirmūnas, supratau, jog man į nemokamas studijas Lietuvoje praktiškai nėra galimybių įstoti. Bendraklasiui taip pat patiko pasakojimas, tad abu nutarėm, jog mes neturim ko prarasti ir galime pabandyti įstoti.
Abu išlaikėme anglų kalbos testą ir rugpjūčio mėnesį susikrovę lagaminus išskridome į Daniją.
Nusiuntus paraiškas pradėjau domėtis Danija bei jos kultūra. Didžiausią įspūdį paliko faktas, kad danai – laimingiausia tauta pasaulyje. Šis faktas tik sustiprino norą ten vykti. Be to, Danijos kraštovaizdis stulbinantis, joje daug pramogų bei įdomios architektūros pastatų.
Atvykęs į Daniją jaučiausi sutrikęs, nes dauguma žmonių, kuriuos buvau sutikęs šypsojosi, mielai ištiesdavo pagalbos ranką. Tai man nebuvo įprasta mūsų šalyje. Apsipratus pradėjo keistis požiūris į pasaulį, pradėjau šypsotis žmonėms, sužinojau daug įdomių dalykų iš kitataučių bei išlavinau savo anglų kalbos įgūdžius.
Tolimesnei savo ateičiai tikslios vizijos neturiu. Bet noriu to, ko manau ir kiekvienas studentas nori – tikiuosi gauti darbą pagal specialybę.