Teismas nustatė, kad klaipėdietis J. G., būdamas neblaivus, konflikto su nukentėjusiuoju metu, ne mažiau kaip 10 kartų sudavė jam kumščiu ir spyrė į veidą bei įvairias kūno vietas, taip padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis patyrė sunkius sužalojimus – lūžo šonkauliai, buvo pažeista krūtinė, atsirado daug sumušimų. Sužalojimai sukėlė gyvybei pavojingą būklę.
Kaltinamasis tiek tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad su nukentėjusiuoju tą dieną matėsi, o prieš tai ne vieną savaitę kartu girtavo, bet jo nemušė. Tačiau teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, nepatikėjo. Teismas kritiškai vertino nukentėjusiojo teiginius, jog jį sumušė nepažįstami asmenys, ir laikė tai bandymu padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė sunkinančias aplinkybes: nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir esant recidyvui.
Teismas įvertino, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus trumpam laikui nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kad jis yra baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nesumokėjęs. Įvertintas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo. Teismas konstatavo, kad J. G. nedaro teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nėra linkęs keistis ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų.
Mirusio nukentėjusiojo motinos civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis, dar būdamas gyvas, atsisakė reikalauti žalos atlyginimo, taip pat į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo susiję tik su sužalojimu, o ne su vėlesne asmens mirtimi.
Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Rasa VEKTERIENĖ, Šilutės rūmų teisėjo padėjėja