Deja, poetas pragyveno tik 23 metus su trupučiu. Žuvo 1944 metų spalio mėnesį važiuodamas vežimu Žemaičių Kalvarijoje nuo atsitiktinės sviedinio skeveldros. V. Mačernis palaidotas Šarnelėje, ant Žvyrinėlio kalnelio. Kelią prie kapo rodo dvi meniškos rodyklės, o mėgstamiausiose jo vietose iš žemės žvelgia „Akmeninės vizijos“ (meistras V. Raštikis).
„Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir aš atsakau: aukštosios akimirkos. Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingą. O mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti geisti tų aukštųjų akimirkų…“, – rašė poetas savo mylimajai Bronei Vildžiūnaitei.
Poetas buvo nepaprastai darbštus, mokėjo 7 kalbas (vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų (išmoko per tris mėnesius), lotynų, graikų). Net karo metais būdamas namuose mokėsi nuo ryto iki vakaro, ruošėsi egzaminams – norėjo pabaigti universitetą. Pasirinkęs studijuoti filosofiją, V. Mačernis dar skaitė astronomijos ir fizikos veikalus, F. Ničės ir K. Jaspero filosofiją.
Poeto gimtadienio išvakarėse į etnografinės sodybos – muziejaus Rusnėje kiemelį rinkosi rusniškiai ir šilutiškiai, poezijos ir dainų mylėtojai. Laukė V. Mačernio eilių vakaras po šimtamečiais kiemo medžiais, besileidžiant saulei ir skambant lakštingalų trelėms. Paminėti poeto gimtadienį atvyko Juknaičių moterų ansamblis „Vėjūnė“, dainavo Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“, Daiva Plikšnienė. Skambėjo Vytauto Mačernio eilės, ištraukos iš „Vizijų“, vienintelio ciklo, kurį poetas spėjo užbaigti. Atėjusieji susipažino su Šilutės bibliotekininkų parengta paroda apie poeto gyvenimą.
Vakaro metu nuskambėjo juknaitiškių atliekama daina V. Mačernio žodžiais „Aš pažinau karalių tavyje“. „Pirmą kartą šis eilėraštis buvo įamžintas laiške sužadėtinei“, – savo romane apie V. Mačernį „Dūžtančios formos“ rašė Aldona Ruseckaitė, turėjusi laimės pažinti Bronę Vildžiūnaitę.
Vakaro svečiams ir dalyviams namiškiams įteikti Birutės Servienės, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovės, padėkos raštai. Centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė su bibliotekininku Algiu Čėsna dėkojo susirinkusiems, kvietė pasivaišinti arbata ir pasidalinti įspūdžiais. Vakaras pasibaigė, tačiau mintys ir geri įspūdžiai – tos aukštosios akimirkos – nenorėjo paleisti…