V. Putriūtė: „Nuoširdžiausi linkėjimai Meno mokyklos bendruomenei!“

Šilutės meno mokykloje mokiausi mokytojo Ričardo Paškausko violončelės klasėje 6 metus. Deja, jos nebaigiau, viskas 365 laipsnių kampu pasisuko ypatingai greitai.
Vaiva sako, kad šilčiausi prisiminimai iš mokymosi Meno mokykloje laikų jai susiję su fanfariniu orkestru „Pamarys“.

Visada norėjosi pabandyti ką nors naujo, kitokio. Atsimenu, už sienos grojančius saksofonistus, dar tik einant link mokyklos pasitikdavo nuolat repetuojančio orkestro skambesys.

Neilgai trukus pati jame sėdėjau. Tiesa, orkestre pirma pradėjau groti tokiu tada atrodžiusiu keistu instrumentu – althornu (jį ir dabar retkarčiais tenka paimti į rankas). To man neužteko, visada norėjau groti melodinę liniją – labiau solo partiją. Trimitas man visada atrodė toks išskirtinis instrumentas, turintis labai platų atlikimo galimybių spektrą. Prisimenu tą ypatingą dieną, kai mokytojas Gražvydas Raila pirmą kartą man į rankas davė šį instrumentą – grįžusi namo pragrojau turbūt didžiąją dalį solfedžio pratimų knygos. Po kitos pamokos jau sėdėjau orkestre pagaliau laikydama rankose mylimą instrumentą. Po mėnesio jau ruošiausi J. Pakalnio konkursui. Daviau sau pažadą: jei konkurse laimėsiu prizinę vietą – pabandysiu mokytis rimčiau.

Tą pavasarį įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, kurioje teko nemažai įdėti darbo, kad pasivyčiau bendraamžius trimitininkus. Po ketverių, labai įdomių metų, išvykau į Vilnių – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur įgijau atlikėjo bakalauro ir magistro laipsnius. Aną vasarą, baigusi akademiją nusprendžiau, kad jau pats laikas toliau semtis žinių ir, vedama to paties siekio – išmokti kažką naujo, įstojau į Mykolo Romerio universitetą. Mokausi viešojo administravimo krypties magistrantūros programoje – švietimo ir mokslo politika ir vadyba. Šią programą pasirinkau galbūt todėl, kad jau trečius metus pati dirbu mokytoja muzikos mokykloje ir tiesiog labiau norėjau susipažinti su švietimo sistema, jos valdymu.

Didžiausias prisiminimas iš mokyklos laikų neabejotinai visuomet išliks fanfarinis orkestras „Pamarys“. Jame supratau atsidavimo darbui, atsakomybės ne vien už save, bet ir visą kolektyvą svarbą, man tai tapo labai svarbiomis vertybėmis. Šiandien neįsivaizduoju gyvenimo nepriklausant jokiam kolektyvui, ar teisingiau – bendruomenei. Mokantis Klaipėdoje labai svarbus profesiniam tobulėjimui buvo Palangos orkestras. Šiandien esu LR VRM Reprezentacinio pučiamųjų orkestro trimitininkė ir Sekmadieninio vario dūdų orkestro koncertmeisterė. Dirbu Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykloje, LR VRM reprezentaciniame pučiamųjų orkestre.

Labai sveikinu mylimą Mokyklą su jubiliejumi ir linkiu jai toliau sėkmingai gyvuoti, mokytojams – kantrybės ir neišblėstančių idėjų, o mokiniams – nebijoti ieškoti: tikrai atrasite!