Pasakojamoji tautosaka – tai pasakos, pasakėčios, sakmės, anekdotai, patarlės ir priežodžiai, mįslės, užkalbėjimai, maldelės, būrimai, garsų pamėgdžiojimai, greitakalbės, skaičiuotės ir t. t. ir pan. Pasakos bene įdomiausias pasakojamosios tautosakos žanras. Pasakos žinomos nuo mažens, jas sekdavo prieš miegą namuose, darželiuose, o vėliau teko su jomis susidraugauti skaitant pirmąsias knygas.
Tai vistik – kas ta pasaka? Ogi epinio žanro, trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga. Pasaka nebūtų pasaka, jeigu joje nebūtų stebuklų, nepaprastų nutikimų ir veikėjų, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumo. Pasakose veikia teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai. Pasakose apstu personifikacijų, kai gyvi ar negyvi personažai ima kalbėti žmogaus balsu, magiškų skaičių ir kt. netikėtumų. Prisipažinkime, kad pasakų magija užburia ne tik vaikus, ji įtraukia ir suaugusiuosius, juk pasaka – tikrų tikriausias optimizmo šaltinis. Pasakos kuriamos tam, kad pasaulis taptų suprantamesnis ir artimesnis.
Vieną niūrų rytmetį, kai už lango siautėjo vėjas, o į stiklą barbeno šaltas rudens lietus, Saugų bibliotekon sugužėjo būrelis Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės „Vabaliukai“ vaikų. Juos į biblioteką atvedė ugdymo pedagogė Daiva Šilienė. Pasakų rytmečio dalyviai patogiai susėdo ant kilimo, šalia bibliotekininkės Reginos ir pradėjo kelionę į stebuklingą pasakų pasaulį. Bibliotekininkė Regina perkurdama šiuolaikiškai, su įvairiausiomis interpretacijomis, mažiesiems sekė pasaką apie išdykusią mergaitę Mašą ir draugišką, linksmą Lokį. Vaikai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie jų nuotykius: kaip Maša dažnai pridarė meškinui nemalonumų, tačiau jis būdamas nepiktas, visada atleido, o kartais ir gelbėjo mažąją neklaužadą.
Jaunųjų svečių viešnagė bibliotekoje užbaigta viltinga gaida – siekiu, kad nuo mažens gimtų poreikis domėtis knygomis. Pasakų rytmečio metu patyrę teigiamų emocijų ir bendravimo tarpusavyje džiaugsmą, vaikai garsiai reiškė norą dar kartą sugrįžti į biblioteką. Bibliotekininkė Regina iš patirties žino, kad pasakų sekimas yra viena iš suaugusiojo ir vaiko bendravimo formų, priimtinų abiem pusėms, tai žingsnis į knygų pasaulį.
