Vaikų dienos centrai: ministerija siūlo pinigus, o kurti centrus nėra kam

Vaiku dienos_centras_vaikai_1pPustrečio šimto vaikų dienos centrų nesutalpina visų Lietuvos socialinės rizikos ir smurtaujančiose šeimose augančių vaikų, nors šiandien tokius valstybės išlaikomus centrus lanko beveik 8000 vaikų. Tad naujoji valdžia pasišovė šiemet įsteigti dar 36 naujus tokius centrus ir tam skirti papildomai pusę milijono eurų. O iš viso visų šalies dienos centrų išlaikymui per metus būtų skirta 3,6 milijono eurų.

Panašu, kad Šilutės rajonas į ministerijos siūlomą papildomą finansavimą pretenduoti negalės, tad ir naujų vaikų dienos centrų mūsų krašte greičiausiai neatsiras.

Paslaugas gaus dar 1000 vaikų

Prieš savaitę išplatintame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime teigiama, kad šiais metais papildomai bus finansuojama 36 naujai įsteigtų centrų veikla ir toliau tęsiamas 249-ių anksčiau įsteigtų vaikų dienos centrų finansavimas.

Taigi iš viso žadama finansuoti 285-ių skirtingose šalies savivaldybėse išsidėsčiusių vaikų dienos centrų veiklą.

„Pagalba šeimai – prioritetas, kuriam turime skirti didžiausią dėmesį, o išplėsdami vaikų dienos centrų tinklą, padėsime dar didesniam skaičiui šeimų. Tikimės, kad naujai įsteigtuose vaikų dienos centruose dienos priežiūros ir ugdymo paslaugas šiemet papildomai gaus apie tūkstantį vaikų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šilutėje dviejų centrų – mažai

Šilutėje veikia du vaikų dienos centrai, kurių kiekviename kasdien vaikai yra globojami – nemokamai maitinami, ruošia pamokas ir turiningai leidžia popamokinį laiką. Tai vaikai, kurie auga rizikos grupės šeimose, kurie patyrė smurtą, namuose gyvena pusbadžiu ir neturi galimybės tinkamai leisti laisvalaikį.

Abu tie centrai yra Šilutės mieste, tuo tarpu seniūnijose, kur poreikis – ne mažesnis, nėra nė vieno.

Kitąmet bus 20 metų, kai Šilutėje pradėjo veikti pirmasis vaikų dienos centras, tuomet dar kaip organizacijos „Gelbėkit vaikus“ struktūrinis padalinys. Nuo 2013-ųjų jis yra Šilutės socialinių paslaugų centro padalinys, įkurtas vaikų darželyje „Raudonkepuraitė“. Jame po pamokų laiką leidžia iki 20-ies, o kartais ir arti 30-ies rizikos grupės šeimose augančių vaikų.

Centre dirba dvi socialinės darbuotojos: viena išlaikoma iš projektinių lėšų, kita – iš savivaldybės biudžeto.

Pernai Šilutės centre duris atvėrė ir privatus Irenos Domarkienės VšĮ Vaikų užimtumo centro filialas „Diena kitaip“. Čia taip pat kasdien lankosi arti 20 vaikų, tik ne iš rizikos grupės šeimų, bet patyrusių smurtą arba augančių socialiai remtinose šeimose vaikų. Juos į centrą nukreipia Savivaldybė, kuri verslininkei užmoka už šią paslaugą.

Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, jog dienos centrų paslaugų poreikis mūsų rajone yra didžiulis, panašių centrų reikėtų kiekvienoje seniūnijoje. Todėl skyrius nuolat ragina tokių paslaugų teikimo imtis visuomenines organizacijas, pavydžiui, bendruomenes. Tačiau tai nėra toks jau paprastas uždavinys: reikia turėti patalpas, rasti specialistų, rengti projektus finansavimui. Todėl bendruomenės tokia veikla nesidomi ir problemos sprendimas nejuda iš vietos.

Pagal šiandien turimą informaciją, kol kas tokia veiklos galimybe nesusidomėjo nė viena rajono bendruomenė.

Tikra pagalba šeimai

Pasak A.Šimelionio, Šilutės socialinių paslaugų centro vadovai turėjo minčių panašų padalinį steigti Švėkšnoje, bet ir šis sumanymas nepavyko. Mat pagal reikalavimus  šis centras yra nebe naujai besikurianti, o jau seniai veikianti įstaiga, tad ir į žadamą papildomą finansavimą pretenduoti negali.

Savojo centro filialą Juknaičiuose buvo sumaniusi steigti ir I.Domarkienė, bet ir šis sumanymas atsitrenkė į sieną – verslininkė negavo tam reikiamo finansavimo.

Dabar Savivaldybė siūlo verslininkei toliau rašyti projektus ir prašyti pinigų iš valstybės, o Savivaldybė savo ruožtu taip pat prisidėtų. 

„Jei kas ir įsteigs dar vieną centrą, tai nebent I.Domarkienė“, – sako A.Šimelionis.

Ar tai išties būtų pagalba šeimai – toji „meškerė“, kurią, o ne pačią „žuvį“, nuolat rekomenduojama duoti į rankas rizikos grupės šeimoms?

Socialinės paramos skyriaus vedėjas mano, kad tai tikrai yra reali pagalba vaikams, kai pinigai ne išdalijami tėvams, bet skiriami vaikų ugdymui, maitinimui ir užimtumui. Tokių projektų dėka vaikai negrįžta į skurdžius namus, neišeina bastytis gatvėmis, o tinkamai leidžia laisvalaikį, prižiūrimi savo darbą išmanančių specialistų.

Siūlo pajudėti mokykloms

Svarstant šių metų savivaldybės biudžeto projektą, Socialinės paramos skyrius iškėlė mintį, kad tokius vaikų užimtumo centrus galėtų steigti mokyklos. Tai toli gražu nebūtų nauja idėja – panašios moksleivių popamokinio užimtumo grupės, dar vadintos ir prailgintos dienos grupėmis, anksčiau veikė visose mokyklose. Jose pasilikę moksleiviai būdavo ir pamaitinami, ir pamokas paruošdavo, ir žaisdavo bei kitaip turiningai  praleisdavo laiką.

A.Šimelionis sako, kad tokių grupių veiklą galėtų finansuoti Savivaldybė iš socialinei paramai nepanaudotų lėšų ir tai, anot jo, būtų solidi pagalba šeimoms. Juo labiau kad tokius centrus galėtų lankyti ne tik rizikos grupės šeimų vaikai, bet ir visų kitų šeimų atžalos. Tiesa, pasiturinčios šeimos galėtų susimokėti bent dalį paslaugos kainos.

Tačiau Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė mano, kad šioje srityje yra labai daug klaustukų, kuriuos pirma reikėtų išsiaiškinti. Svarbiausia – kas tokias grupes steigtų (kuri ministerija?) ir kokiu pagrindu jos būtų finansuojamos.

Pasak B.Tekorienės, pasiūlymas gal ir geras, juo labiau kad kai kur Lietuvoje dar ir dabar popamokinių grupių esama. Dar neseniai – vos prieš kelerius metus – jų buvo ir kai kuriose Šilutės rajono mokyklose, ten, kur vaikams tekdavo ilgiau laukti namo vežančių autobusų. Tačiau suderinus pavėžėjimą poreikio nebeliko.