Vaikus sūpuojančioms nepilnametėms reikia ne pasmerkimo, o paramos

stockvault-a-gift-inside1000301Šiais metais rajone kūdikius pagimdė 5 nepilnametės, jauniausiai mamai buvo 17 metų. Šie skaičiai pastaruosius trejus metus beveik nesikeičia. Galima stebėtis, kritikuoti netinkamą auklėjimą, švietimą ir aplinką, tačiau svarbiausia, kad už statistinių skaičių virtinės slepiasi žmonės, užklupti įvairiausių emocijų.

Daugelis jaunų mamų didelių problemų nepatiria: jomis ir vaikeliu pasirūpina artimieji, vaiko tėtis. Tačiau pasitaiko ir skaudesnių istorijų, kada mama su kūdikiu ant rankų tampa niekam nereikalingi, nuo jų nusigręžia ne tik vaiko tėtis, bet ir šeima, kreivokai į nepilnametę pradeda žiūrėti ir draugai, kaimynai.

Kai kurioms nepilnametėms pagimdytų vaikų nereikia, tačiau didelė dalis mergaičių stengiasi kabintis į gyvenimą – baigia mokslus, studijuoja, dirba. O kad jos kuo greičiau atsitiestų, labai svarbi ir visuomenės parama bei teigiamas požiūris.

„Sužinojus apie nėštumą, jauną žmogų ištinka šokas. Svarbiausia, kad tokioje situacijoje būtų bent šeimos palaikymas“, – sako Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra PRANAITIENĖ.

Nepilnamečių kūdikiai gauna globėjus

Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2009 m. ir 2010 m. pagimdė 14 nepilnamečių.

Į Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį patenka tos nepilnametės, kurių kūdikiams nėra nustatyta arba pripažinta tėvystė.

„Kadangi mama yra nepilnametė, jai pačiai galioja tėvų valdžios institutas, kitaip tariant, ją prižiūri tėvai ir mergina negali būti visiškai atsakinga už savo kūdikį. Tokiam vaikučiui reikia nustatyti globą ir paskirti globėją iki tol, kol gavę teismo leidimą tėvai susituoks, bus pripažinta vaiko tėvystė arba kol mamai sueis 18 metų. Dažniausiai globėja paskiriama mergaitės mama, kūdikėlio močiutė“, – pasakojo I.Pranaitienė.

Pasak vaiko teisių apsaugos specialistės, per metus Šilutėje ir jos rajone globa nustatoma vienam ar dviem kūdikiams.

Paskyrus vaiko globą, kas mėnesį globėjui mokama 520 litų siekianti išmoka. Pasak I.Pranaitienės, nepilnametėms mamoms, kurios nėra baigusios mokyklos, nedirba, tai yra šiokia tokia paspirtis, kabinantis į gyvenimą.

Kūdikius pagimdžiusios nepilnametės motinystės pašalpų negauna.

Tėčiams pritrūksta atsakomybės

Dažnai įprasta manyti, kad anksti pastoja merginos iš socialinės rizikos šeimų. Tačiau I.Pranaitienė tokią nuomonę neigia.

Gyvenimiški pavyzdžiai rodo, kad taip nutikti gali kiekvienai, nesvarbu, kokioje šeimoje mergina auga.

„Atrodo, lytinio švietimo klausimais yra kalbama ir informuojama nemažai, paaugliai žino ir apie apsisaugojimo priemones, tačiau tokie dalykai nutinka ir tiek. Kai tėvams patariame papasakoti vaikams apie apsisaugojimo priemones, dažnu atveju jie sutrinka ir pripažįsta bijantys apsijuokti, nes mano nežinantys tiek daug, kiek žino jų vaikas“, – pasakojo specialistė.

Dažnai atvirose ir viešose diskusijose šia tema pasigirsta nuomonių, kad už vaiko auklėjimą ir jo elgesį pirmiausia yra atsakinga šeima, ugdymo įstaiga. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistė mato ir kitą medalio pusę.

„Norėtųsi, kad didesnę atsakomybę, mylėdami vienas kitą, jaustų abu jaunuoliai. Apsisprendimas turėti vaikelį turi būti apgalvotas, priimtas drauge. Jeigu nėštumas neplanuotas, vienodai atsakomybe už naują gyvybę dalintis turi abu ją pradėję žmonės“, – įsitikinusi I.Pranaitienė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja apgailestavo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai tėtis dingsta ir tėvystės nepripažįsta. Kartais ją nustatinėti tenka net teismuose.

„Kiekviena nauja gyvybe reikia džiaugtis. Labai svarbu, kad jaunas žmogus nepabijo aplinkinių požiūrio, šeimos pasmerkimo ir užsimezgusią gyvybę išsaugo, nepriima kitokio sprendimo, nors būna tikrai sunku. Smagu ir mums, kada mamos ateina su savo žmogeliukais mums pasirodyti, kokie jie dideli užaugo. Jaunos mamos ne visos yra nelaimingos, bet joms reikia išties didelio palaikymo“, – neslėpė I.Pranaitienė.

Kūdikio nuo mamos neatskiria

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pasakojo, kad sudėtingesniais atvejais, kai mergaitės tėvai negali būti paskiriami kūdkio globėjais, nes gyvena asocialiai, ir kūdikiui tokiuose namuose būtų nesaugu, stengiamasi situaciją sudėlioti taip, kad vaikelį augintų pati mama ir padedama socialinių darbuotojų mokytųsi, kaip reikia prižiūrėti ir auginti kūdikį.

„Labai džiaugiuosi, kad Saugų vaikų globos namuose suteikiama galimybė vaikučiui augti kartu su mama, kol mamai sukaks 18 metų. Nė vienu atveju nesame atskyrę vaiko nuo mamos“, – sakė I.Pranaitienė.

Šiuo metu kūdikėlį globos namuose augina šių namų auklėtinė, o praėjusiais metais pagalbos prireikė mergaitei iš socialinės rizikos šeimos.

„Socialiniai darbuotojai mokė mergaitę, kaip reikia maitinti kūdikį, keisti sauskelnes, kaip maudyti, ką daryti, kai vaikutis suserga. Tokių socialinių įgūdžių savo šeimoje ji neturėjo, nebuvo kam jos pamokyti, padėti. Mergaitę maždaug metus laiko ruošėme būti mama, nors formaliai ji mama jau ir yra“, – šypsojosi vaiko teisių apsaugos specialistė.

Kol mergaitė mokėsi, jos kūdikėlį prižiūrėdavo globos namų darbuotojos. Kai jaunai mamai sukako 18 metų, iki mokslo metų pabaigos buvo likę dar keli mėnesiai. Nors mergina ir labai veržėsi į namus, pavyko ją įtikinti globos namuose likti tol, kol baigsis mokslo metai.

„Dabar vaikučiui jau yra daugiau nei metai, jis su mama gyvena senelių namuose. Šeimą dažnai aplanko socialiniai darbuotojai, tačiau dabar, kai vaikutis jau didesnis, grėsmės jo saugumui yra sumažėjusios, ramiau ir dėl vaikelio, ir dėl jo mamos“, – pasakojo I.Pranaitienė.