Penktadienio vakare Vainute karaliavo folkloras – čia jau antrą kartą surengta vakaronė „Kai sueina kaimynai“, skirta šv. Cecilijos dienos paminėjimui.
Šventoji Cecilija laikoma visų dainininkų ir muzikantų globėja, tad būtent tądien jau antrus metus padėkojama visiems saviveiklininkams, kurie populiarina liaudies dainą ir šokį, tądien jie sukviečiami pabūti kartu.
Šiemetinis pasibuvimas skirtas dar ir Vainuto neįgaliesiems.
Šilutės, Vainuto ir kaimyninių rajonų folkloristus šion vakaronėn suburia Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras, prie kurio vairo stovi Marytė Matevičienė, ir šiam centrui priklausantis Vainuto folkloro kolektyvas „Vainuta“, vadovaujamas Loretos Mieliulytės.
Tai jiems tenka didžiausia vakaronės ruošimo rūpesčių dalis. „Bet kai turime tokių rėmėjų, kaip Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, nuolatinė mūsų pagalbininkė, verslininkė Laima Rimkienė, Vainuto Gerumo namai, – jokie rūpesčiai nebaisūs“, – sako 
M.Matevičienė.
Šiemet norą kartu pavakaroti su kaimynais išreiškė ne tik vietinė „Vainuta“: Vainuto bendruomenės salėje melodijas trenkė „Cyrulelis“ iš Gargždų, Tauragės rajono „Traka“, Pagėgių krašto „Kamana“. Visi kolektyvai parodė įdomias programas, kurias buvo parengę šiemetinei Dainų šventei. Atvyko ir „Verdainė“ iš Šilutės, nors verdainiečių vadovė Regina Jokubaitytė ir negalėjo dalyvauti.
Visiems jiems plojimų negailėjo susirinkę vainutiškiai, o Vainuto seniūnas V.Mockus padėkos žodį tarė renginio organizatorėms M.Matevičienei ir L.Mieliulytei, už tai, kad seniūno žodžiais tariant, nepalieka kaimo tamsoje, kad puoselėja čia kultūros židinį.
V.Mockus ir M.Matevičienė ypač sveikino 20-metį švenčiančius Vainuto padalinio neįgaliuosius, kuriems didžiąją šio laiko dalį vadovauja Anelė Lileikienė ir kurių salėje buvo ypač gausus būrys. Dovanas V.Mockus ir M.Matevičienė skyrė ir dainininkams bei muzikantams.
V.Mockaus ir M.Matevičienės padėka tądien skirta ir Vainuto Gerumo namų bei neįgaliųjų vadovei A.Lileikienei už tai, kad ši nepavargdama organizuoja labdaringą veiklą seniūnijoje ir net už jos ribų, kad remia ir kultūros renginius.
Pabaigoje visi – ir kolektyvų nariai, ir žiūrovai – trypė bendroje vakaronėje ir skirstėsi tik po vidurnakčio, o skirstydamiesi tarpusavyje kalbėjo: „Šaunus pasibuvimas, dažniau tokių reikėtų“.
„Neabejojame, kad renginys taps tradiciniu“, – sako M.Matevičienė ir L.Mieliulytė.