Vainuto gimnazijos direktorius užsimiršo: steigia profsąjungas ir vaiko žurnalistus

vainuto profsajunga direktoriusVainute verda aistros – susikibo gimnazijos administracija ir grupė pedagogų, pabandžiusių įsteigti profsąjungą.

Tokį darinį sukūrę, įregistravę, išsirinkę pirmininkę ir direktoriui Antanui Jonikui pateikę kolektyvinės sutarties projektą, mokytojai susidūrė su atkakliu pasipriešinimu.

Konflikto stebėti atvykusius žurnalistus direktorius irgi pasistengė išgrūsti iš mokyklos, o nepageidaujamo darinio pirmininkei surengė tikrų tikriausią linčo teismą.

Žurnalistų klausiamas, ko taip bijo, atsakė nebijantis nieko…
Profsąjungos nariai jau tariasi su teisininkais ir svarsto galimybę kreiptis į teismą.

Sužinojo, kad veiklą planuoti… blogai

Grupelė Vainuto mokytojų pasakoja, jog mintis, kad mokykloje reikia profesinių sąjungų padalinio, galinčio ginti jų interesus, kirbėjo seniai. Paskutinį tašką padėjo jau 13-tus metus čia dirbanti dailės mokytoja – metodininkė Vilija Razmaitė – Baguckienė: ji subūrė kolegas, ji buvo ir profsąjungos pirmininke išrinkta.

Pati Vilija sako šio darbo ėmusis ne „iš dyko buvimo“ ar tam, kad norėtų susigadinti santykius su įstaigos direktoriumi. Tiesiog, anot jos, pasidomėjusi išsiaiškino, jog tokios sąjungos visur tik padeda mokyklai dirbti, o kalbantis su kolegomis neretai iškildavo minčių, ką vertėtų keisti, dėl ko reikėtų diskutuoti su mokyklos, o vėliau – ir su Savivaldybės Švietimo skyriaus vadovybe.

„Nesitariama dėl mokinių atostogų perkėlimo, pasigendame dialogo ir kitais klausimais“, – sako mokytoja.

Bet ji tikina ir juodžiausiame sapne nesapnavusi, kad tų gerų norų vedama įmerksianti kojas į tokį purvyną, o save pasmerksianti linčo teismui…

Savąją profsąjungą mokytojų grupelė (dabar jų – 9) įregistravo spalio 8-ąją, prisijungė prie Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, vadovaujamos Audriaus Jurgelevičiaus.
Spalio 27 dieną Vainuto gimnazijos direktoriui A.Jonikui ant stalo padėjo ir kolektyvinės darbo sutarties su administracija projektą.

Tiesa, iki tol pranešimas apie kuriamą profsąjungą gimnazijos mokyklos skelbimų lentoje kabėjo dvi savaites, ir niekas iniciatoriams nė žodeliu neužsiminė, jog… profsąjunga įstaigoje jau yra. Daug metų mokykloje dirbantys pedagogai apie profsąjungą nieko nebuvo girdėję…

„Neužsiminė apie tai ir pats direktorius, kai jam asmeniškai nuėjau pasakyti, kad jau įregistravome profesinę sąjungą. Tik be užuolankų pasakė, kad nenorėtų, jog jai vadovaučiau aš. Į klausimą „kodėl“, man buvo atsakyta: „Nes tu visada tikslingai, metodiškai viską suplanuoji“. Niekad iki tol nebuvau pamaniusi, kad planuoti veiklą yra taip blogai“, – prisimena V.Razmaitė – Baguckienė.

Lapkričio 14-ąją Vainuto gimnazijos profsąjungiečiai kartu su A.Jurgelevičiumi direktoriui atsiuntė pakartotinį prašymą dėl kolektyvinių derybų pradžios.
Prieš porą savaičių Vainuto gimnazijos pedagogai buvo sukviesti į direkcinį posėdį, kurio metu numatyta svarstyti keletas kitų mokyklai aktualių klausimų. Paskutiniuoju buvo numatytas klausimas „Dėl kolektyvinės sutarties“.

Direktorius norėjo atsakyti į klausimus apie… profsąjungą

Posėdžio išvakarėse, pasak mokyklos pedagogų, direktoriaus kabinete vyko intensyvus darbas – buvo kuriami dar vienos profsąjungos įstatai ir kolektyvinė darbo sutartis.

Gavusios grupelės mokytojų kvietimą, į Vainutą susiruošė ir „Šilutės naujienos“, prieš tai atsiklaususios direktoriaus, ar bus galima dalyvauti. „Na, gerai…“, – nutęsė akivaizdžiai nepatenkintas A.Jonikas.

Bet tuo reikalas nesibaigė. Netrukus redakcija sulaukė persigalvojusio direktoriaus skambučio, kuriuo jis patikino, jog „kilo įvairių neaiškumų, todėl kol kas norėtų viską išsiaiškinti savame rate“. Vėliau jis pažadėjo „atsakyti į visus klausimus“.
„Bet mums nereikia, kad į klausimus apie profesinės sąjungos steigimą atsakinėtų įstaigos vadovas. Pagal įstatymą, jūs negalite būti profsąjungos narys ir reguliuoti jos veiklą“, – priminėme direktoriui. Ir patikinome, jog „atsakymus į visus vainuto profsajunga mokytojaiklausimus“ susirinksime patys, dalyvaudami pedagogų susirinkime.

Deja, tuomet dar neįvertinome, kad valstybinės įstaigos vadovas vis dėlto gali ieškoti būdų nuslėpti susiklosčiusią situaciją nuo visuomenės akių ir ausų.
Jų rado: susirinkimo pradžioje palabinęs saviškius, nors ir kiek virpančiu balsu, pasiūlė balsuoti, ar žurnalistai gali dalyvauti tokiame susirinkime…

Pirmasis balsavimo rezultatas – 11 prieš 11 – A.Joniko neįtikino, jis paprašė dar kartą kelti rankas. Ir kai „prieš“ 11 beliko 8 „už“, direktorius patenkintas nusišypsojo ir siūlydamas išeiti iš posėdžio ištarė: „Prašau…“

Apie tokios procedūros teisėtumą būtų visai atskira kalba, bet A.Jonikui šioje vietoje norime pranešti, kad į „muštynes“ su direktoriais žurnalistai nesivelia, o susirinkti informaciją randa ir kitų būdų.

Pradėjo svarstyti… mokytoją

Netrukus paaiškėjo, kodėl taip nerimavo direktorius. Ogi jis vėl ėmėsi profsąjungos reikalų: kolegoms pristatė dar vieną, ką tik suburtą profesinę sąjungą, kurios vadovu jau buvo patvirtintas mokytojas Marius Surplys.

Anot vėliau į „Šilutės naujienų“ redakciją atvažiavusio Vainuto mokytojų būrelio, A.Jonikas tik užsiminė, jog vartė ir spalio 8-ąją įregistruotos profsąjungos kolektyvinės sutarties variantą, bet naująjį gyrė kaip kokybiškesnį.

To, kas sekė toliau, nesitikėjo nei V.Razmaitė – Baguckienė, nei kai kurie jos kolegos: pasak jų, buvo pradėta mokytojos – metodininkės žeminimo ir jos darbo menkinimo procedūra. Iki šiol jokių priekaištų dėl darbo negaudavusi mokytoja staiga išgirdo neįtikėtinų dalykų.

„Direktoriaus pavaduotoja Laima Barakauskienė kalbėjo, jog mano kvalifikacija šiai gimnazijai yra per menka, Bikavėnų skyriaus vedėja Valentina Jasaitienė „išaiškino“, kad šioje mokykloje esu „tik prašalaitė“, o į posėdį atvykęs rajono meras Vytautas Laurinaitis apskritai rėžė, jog jo netenkina mokyklos papuošimas, jis paieškosiąs tam kito žmogaus, o aš dabar „lėksiu iš darbo“, – dėstė minėto susirinkimo vaizdelius V.Razmaitė – Baguckienė su kolegomis.
Keisčiausia jai buvo, kad iki tol dėl darbo ji nebuvo gavusi jokių pastabų – 13 metų tiko ir kvalifikacija, ir mokyklos puošimas…

Meras įžvelgia kolektyvo skaldymą

Keista čia ir dar viena detalė – tai, kad tokiame susirinkime dalyvauti atskuba pats rajono meras. Žinia, V.Laurinaitis – ilgametis šios mokyklos mokytojas, buvęs direktoriaus pavaduotojas, bet ar tai yra priežastis skubėti į rajono pakraštį gesinti mokykloje kylančių konfliktų, jau visai kitas klausimas.

Juo labiau kad, anot mokytojų, meras susirinkimo metu akivaizdžiai politikavo ir stengėsi parodyti save kaip sektiną pavyzdį. „Kai aš ėjau į politiką, aš viską dariau dėl mokyklos“, – maždaug taip iš atminties merą citavo pedagogai.
„Visokius jurgelevičius, visokius žurnalistus kviečiasi. Ko mes čia siekiame?“ – toliau, pasak vainutiškių, rėžė rajono vadovas…

Pats V.Laurinaitis vėliau „Šilutės naujienoms“ neigė, kad jo kalboje buvę politikavimo, bet tikino, jog į politiką galėtų eiti visi ir eidami turėtų stengtis dėl savo mokyklų, savo rajono.
V.Laurinaitis tikino, kad V.Razmaitės – Baguckienės veikloje taip pat įžvelgiantis kitokių tikslų: esą ir ji „kraunasi sau politinius dividendus“ ir „siekia sau išskirtinių darbo sąlygų“. Be to, mokytoja, anot jo, negali dirbti vyresnėse gimnazijos klasėse, nes to
neleidžiąs jos išsilavinimas. Jis prisiminė, kad ne kartą ir anksčiau sakęs A.Jonikui, jog mokytoja neturėtų kasmet mokslo metų metu gauti po mėnesį nemokamų atostogų, negalėtų nevesti būrelių užsiėmimų, nes dėl to kenčia vaikai.

Pasak V.Laurinaičio, V.Razmaitei – Baguckienei buvo pasiūlyta stoti į pirmąją, Z.Juzaitienės vadovaujamą profsąjungą, kurios narys esąs ir jis pats, bet mokytoja atsisakė.

Dar jis šioje situacijoje įžvelgia kolektyvo skaldymą į grupeles, kurių anksčiau mokykloje nebuvę: kolektyvas buvo darnus, o visi reikalai nuolat buvo aptariami susirinkimuose. Tai ypač pavojinga dabar, kuomet atėjo labai sunkūs laikai mokykloms, kai aplink „yra daug mokyklų – konkurentų“.

V.Laurinaitis tikino važiuosiąs ir į kitas mokyklas, jei jose iškils konfliktinės situacijos, o teiginį, kad Vainuto gimnazijos  administracija nesikalba su mokytojais, pavadino visišku melu.
Direktorius nebijo nieko

Jau kitą rytą redakcija sulaukė dar vieno direktoriaus A.Joniko skambučio. Po įtikinėjimo, kaip jis mėgsta skaityti ir daug metų prenumeruoja „Šilutės naujienas“, sekė nurodymas pasikalbėti su neva neutraliais pedagogais.
Anot A.Joniko, profsąjunga iki tol mokykloje buvusi, tiesa, „neveikli ir vienijanti vos 3 senus narius“, o vadovavusi jai mokytoja Zita Juzaitienė.

Apie paskubomis suręstą M.Surplio vadovaujamą profesinę sąjungą direktorius neužsiminė iš viso. „Bet aš priimu ir tą, ir tą profsąjungas, tegu jie susitaria tarpusavy, kas ves derybas su administracija“, – neva neutraliu stengėsi likti direktorius. Dar pridūrė esąs lojalus ir demokratiškas.

Į klausimą, kodėl į pedagogų posėdį buvo pasikviestas mokykloje nebedirbantis V.Laurinaitis, A.Jonikas atsakė, kad meras tebėra mokyklos tarybos narys, todėl gali dalyvauti posėdžiuose.

„Ko jūs taip bijote, direktoriau?“ – be užuolankų paklausėme A.Joniko. „Aš nieko nebijau, aš čia įžvelgiu asmenybių problemas. Ieškosim kompromiso ir rašysim bendrą kolektyvinę sutartį“, – išbėrė A.Jonikas, matyt, taip ir neįsisąmoninęs, kad vadovui derėtų iš viso atsiriboti nuo profesinių sąjungų veiklos…

„Manau, kad jei žmogus taip elgiasi, jis kažko labai bijo“, – sakė „Šilutės naujienoms“ dar viena su V.Razmaite – Baguckiene į redakciją atvykusi mokytoja.

Anot šios mokytojos, pastaraisiais metais gimnazijoje jau buvo nemažai tokių „niuansų“, kai ne vienas mokytojas privačiuose pokalbiuose išsitarė: „Jei būtų profsąjunga, taip nevyktų“.
Ji tikino iki šiol girdėjusi tik tiek, kad mokykloje yra viena profsąjungos vadovė Z.Juzaitienė, jokių narių niekas girdėję nebuvo.

Mokytoja tariasi su teisininkais

Profsąjungų pripažinimo procesas Vainuto ginmazijoje tęsiasi – direktorius atsiuntė kvietimus abiem profsąjungoms lapkričio 27-ąją sėsti su juo prie derybų stalo.

Beje, Darbo kodekso 60 straipsnyje numatyta, kad „jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys“. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu, o profesinėms sąjungoms nesusitarus sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas.

Tokį pasiūlymą M.Surpliui ir davė V.Razmaitė – Baguckienė, abiejų profsąjungų atstovų susitikimą pasiūliusi surengti pirmadienį. Tačiau kolega patikino, jog jo vadovaujamos sąjungos nariai neturintys laiko susitikimams…

V.Razmaitė – Baguckienė, pasikonsultavusi su teisininku, svarsto galimybę kreiptis į teismą. Juo labiau kad pagrindo tam, anot jos konsultanto, daugiau negu pakanka: moteris išsamiai aprašė net 6 Darbo kodekso ir kitų teisės aktų pažeidimus, kuriuos padarė Vainuto gimnazijos administracija.

Pasak ją konsultavusio teisininko, visus juos susumavus jau galima įžvelgti Baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai“ numatytus pažeidimus…