Išklausyti Savivaldybės vadovų ataskaitos Vainute prigužėjo pilnutėlė seniūnijos salė. Seniūnas Vitalijus Mockus stebėjosi, kad į tokį susirinkimą tiek daug žmonių bus atėję bene pirmą kartą.
Gali būti, jog vainutiškius priviliojo tai, kad Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis – vainutiškis, o ši jo ataskaita – kadencijos baigiamoji.
Jokių didelių priekaištų rajono valdžiai vainutiškiai nepareiškė, visi priekaištai kliuvo policijai. Tik seniūnas mano,
kad Savivaldybės didžiausių renginių finansavimas nėra labai teisingas.
Seniūnas nori mažiau seniūnaitijų
Pasak seniūno V. Mockaus, jo seniūnijoje dabar gyvena 2224 žmonės. Jo teigimu, su pavydu galima prisiminti faktą, jog prieš 15 metų gyventojų buvo per 4 tūkstančius. Seniūnijoje yra įkurtos 7 seniūnaitijos: Aušbikavio, Gorainių, Bikavėnų, Lolyčio, Balčių, Lazduonėnų ir Vainuto. Tačiau dabar bendruomenės jau svarsto, kad seniūnijoje jų pakaktų ir trijų. Tad, kai bus galutinai apsispręsta, ruošiamasi teikti tokį pasiūlymą svarstyti Savivaldybei.
Vainuto seniūnijoje yra trejos veikiančios kapinės: Vainuto, Pajūriškių ir evangelikų – liuteronų kapinės Galnės kaime. Seniūnijoje veikia Vainuto gimnazija ir jos Bikavėnų skyrius, paštas, ambulatorija, „Gintarinė“ vaistinė, trys bibliotekos, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras Bikavėnuose, girininkija. Miestelyje savo veiklą pradėjo ir dvi kavinės – „Ūta“ ir „Ąžuola“.
Taigi, pasak V. Mockaus, seniūnijoje yra visa, kas reikalinga žmogui, tad jis tikisi, kad į tėvynę grįžtantieji ras čia patogų gyvenimą.
2018 m. pagal Viešųjų darbų Užimtumo didinimo programą skirta 16 000 Eur – įdarbinta 14 asmenų po 2 mėnesius. Darbininkai tvarkė seniūnijos gerbūvį, šalino krūmus, esančius prie vietinių kelių, tvarkė Žydų genocido kapines, perklojo miestelio A. Baranausko gatvės dalies šaligatvio trinkeles, tvarkė Lazduonėnų piliakalnį.
Praverstų daugiau pinigų
Panaudojant Kelių fondo lėšas, šioje seniūnijoje nuolat gerinama kelių ir gatvių infrastruktūra, kiekvienais metais keliai yra žvyruojami. Štai ir pernai užtaisytos duobės žvyrkeliuose – tam skirta 23 997 Eur, užtaisyta asfalto duobių už 10 332 Eur, nugreideriuota 96 km kelių – tam reikėjo 24 000 Eur, išasfaltuota Balčių kaimo Medžiotojų gatvė – 127 000 Eur.
Seniūnas V. Mockus paminėjo eilę renginių, kuriuos yra pamėgę ne tik vainutiškiai, bet ir kaimyninių seniūnijų žmonės. Ryškiausia švente jau seniai yra tapusios Vainuto Joninės, puikus yra ir jau tarptautiniu tapęs festivalis „Grajikit, Bikavos žiogeliai“, tradicinė Bikavėnų kaimo šventė, skirta Žolinių dienai. Į šį festivalį suvažiuoja koncertuoti ne tik Šilutės rajono, bet ir kitų rajonų kapelos, atvyksta užsienio meno kolektyvai.
Paminėjęs visą eilę renginių, V. Mockus savivaldybės vadovams sakė, jog jis asmeniškai yra nepatenkintas renginių vertinimu ir jiems skiriamų savivaldybės biudžeto lėšų suma. Jis pavardijo porą seniūnijų, kuriose organizuojamos šventės gauna tiek pat lėšų, kaip vainutiškiai, organizuojantys Jonines, nors, jo nuomone, šių švenčių negalima nė lyginti.
Savivaldybės vadovai, kad ir nelabai džiaugsmingai, tačiau sutiko, kad gal ir reikės peržiūrėti Savivaldybės paramos teikimo taisykles.
Seniūnija saugi, bet policija gavo pylos
Šiemet jau tapo įprasta, kad policijos vadovai anksčiau už savivaldybės vadovus pateikia informaciją apie nusikalstamumą Savivaldybėje ir seniūnijose. Šilutės policijos atstovė Nerija Ropienė pasakojo, kad vertinat 2018 m. rezultatus, Vainuto seniūnija yra saugi. Policijoje per metus yra registruoti 156 pareiškimai, buvo pradėti 26 ikiteisminiai tyrimai. Rajone nusikalstamų veikų išaiškinamumas yra 62 proc., o Vainute jis dar didesnis, nes policijai pavyko išaiškinti 21 ikiteisminį tyrimą.
Per praėjusius metus Vainute užfiksuoti 9 smurto atvejai artimoje aplinkoje, įvykdytos trys vagystės, sugauti 4 neblaivūs vairuotojai, buvo 5 įvykiai, kai žmogui sukeltas skausmas.
Pasak N. Ropienės, Bikavėnuose pernai užfiksuotas 1 sukčiavimo atvejis, kai buvo apgaule išvilioti pinigai. Tokių nusikaltimų banga per rajoną nenusirito, nes bikavėniškiai kaipmat ėmė viešinti nelaimę, informavo apie visas aplinkybes.
Baigdama savo kalbą N. Ropienė ragino vainutiškius jungtis į saugios kaimynystės grupes, kurių dabar seniūnijoje yra tik dvi.
Vainutiškė senolė Ona Ežerskienė į susitikimą atėjo pasiguosti dėl savo nelaimės ir pasakyti, kad ji yra nusivylusi policija. Ji pasakojo, kad prieš metus buvo apvogti jos namai. Senolė tik valandėlei buvo palikusi namus tusčius, o sugrįžusi rado išplėštas duris, išnaršytus namus, buvo pavogti pinigai ir aukso dirbiniai. O. Ežerskienė sakė policijos laukusi net 1,5 valandos. Vagystė neišaiškinta ir dabar, todėl ji yra nepatenkinta policijos darbu.
N. Ropienė ragino nenusivilti. Ji sakė, kad tikrai nebus taip, jog prie kiekvieno namo būtų pastatyti policininkai. Pasak pareigūnės, dažnai tik po vagystės žmonės įsitikina, jog investicijos į namų durų ir langų apsaugą atsipirktų. Todėl ji ragino visus sodybų šeimininkus rūpintis savo turto apsauga.
Rūšiuoti atliekas privalu
Mero V. Laurinaičio teigimu, 2018 m. Vainuto seniūniją pasiekė daugiau nei 600 tūkst. Eur investicijų. Vainuto gimnazijoje atlikti edukacinių erdvių sukūrimo darbai, įsigyta reikalingų baldų, nupirkta vaizdo bei garso įrangos. Miestelyje įrengti lauko treniruokliai, atlikti Bikavėnų kaimo Jūros gatvės pėsčiųjų tako projektavimo darbai. Balčių kaime – Medžiotojų gatvės kapitaliniai remonto ir projektavimo darbai, taip pat atliktas avarinis drenažo sistemos rinktuvų remontas. Vainuto miestelyje rekonstruota turgaus aikštės grindinio danga, aplinka, pėsčiųjų takas bei laiptai į Bendruomenės namus.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis šiemet daug dėmesio skiria atliekų tvarkymo ypatumams. Pirmieji jam skirti vainutiškių klausimai buvo, kur dingo iš viešųjų vietų atliekų konteineriai. Pasak S. Šepučio, jie miestelyje ir nebestovės, – prie visų gyvenamųjų namų stovi po tris konteinerius, todėl viešose vietose konteineriai yra skirti nežinia kam. S. Šeputis sakė, kad šiemetinis atliekų rinkliavos mokestis yra sumažintas 12 eurų, skaičiuojant pagal didžiausią būsto plotą. Jeigu visi gyventojai atliekas rūšiuos uoliai, mažės jų kiekiai, vežami į sąvartyną, o už surūšiuotų antrinių atliekų išvežimą niekam mokėti nereikia.
Yra vainutiškių, kurie jau antrus metus gauna sąskaitas už atliekų tvarkymą… mirusiųjų vardu. Tad jie klausė, kaip tie žmonės turėtų susimokėti?.. S. Šeputis sakė, kad šį klausimą reikia atidžiai išsiaiškinti, nes už atliekas teks sumokėti mirusiųjų pastatų valdytojams. Atliekų tvarkymas yra susietas su pastatų plotu ir mokestį turi mokėti tie asmenys, kurie paveldėjo ir gyvena tuose pastatuose. Pasak S. Šepučio, gaunant palikimą, dažnai verta pasidomėti ir kartu su turtu paveldimomis skolomis.
Direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, informavęs apie rajono polderiams ir melioracijos sistemoms tvarkyti gaunamas lėšas, iškart gavo žinią, kad vainutiškio Karolio Maselskio sodybos kieme ir rūsyje pradėjo kauptis vanduo. Pasak V. Pozingio, miestelio gyventojai greičiausiai bus pažeidę melioracijos sistemos dalį, todėl vanduo ir nebenuteka. Jis kvietė savininką atvykti į Savivaldybės Kaimo reikalų skyrių ir kartu planuoti, kaip melioracijos sistemą būtų galima suremontuoti.