Vainuto ūkininkus baugina naujos sutartys su pieno supirkėju

DSCF6848Beveik 100 visos Vainuto seniūnijos stambesnių ir smulkesnių ūkininkų išgyvena nerimo dienas: pieną kooperatyvui „Normas“ parduodantys ūkininkai verčiami pasirašyti sutartis, kurias jie patys vadina kilpa ant kaklo.

Rugpjūčio 27-ąją į susitikimą su vainutiškiais atvyko, situaciją bandė paaiškinti ir bendras tendencijas pieno sektoriuje priminė Vilkaviškio rajone įsikūrusio kooperatyvo „Normas“ pirmininkas Vytautas Geležiūnas.

Bet pienininkams nerimo dėl to nesumažėjo. Atvirkščiai, kai kurie tikino nesirašysiantys ant tokių sutarčių, kuriomis yra verčiami kasti sau duobę, mat jose surašytos pačios žemiausios pieno supirkimo kainos, bet nenurodyta, jog kaina gali ir kilti.

Baugina ūkininkus ir nurodymas, kad jie privalo nurodyti, kiek pieno parduos kooperatyvui per mėnesį ir per metus.

Supirkimo kainą vėl mažinapienininkai Vainuto pirmininkas

Pasak V.Geležiūno, kooperatyvo „Normas“ punktai ir autobusiukai Vainuto apylinkėje pieną surenka iš maždaug 70-ies ūkininkų, dar beveik dvidešimt sodiečių pieną jam parduoda tiesiogiai. Dar vienas šio kooperatyvo punktas mūsų rajone įkurtas Gardame, o iš viso pieną jis superka kone iš visų Lietuvos regionų. Vilkaviškiečiai pieną parduoda UAB „Marijampolės pieno koncervams“.

V.Geležiūno nurodymu, kooperatyvo vadybininkas mūsų krašte Rimas Jakštas pastaruoju laiku dalijo pieno gamintojams naujas sutartis, kurios ir privertė ūkininkus nerimauti. Sutartyse nurodyta, jog bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina nuo rugpjūčio 1-osios smulkiausiems gamintojams, per dieną parduodantiems iki 100 kg pieno, bus ne mažesnė kaip 0,12 euro centų. Didėjant parduodamo pieno kiekiams po centą kils ir kaina, ir tiems, kas pieno primelžia nuo 1000 iki 2000 kg, ji jau sieks ne mažiau kaip 18 centų.

Į sutartis kooperatyvas įsirašė ir pažadą, kad galimos ir priemokos, ir nuoskaitos.

Iki šiol patiems smulkiausiems pieno gamintojams „Normas“ mokėjo 12,5 euro centų už litrą, stambiausiems – po 18 centų.

Sutarties punktai kelia nerimą

Vainutiškiams neaišku, kam prireikė naujų sutarčių, juolab tokių, kurios galios ne tik šiemet, bet ir 2016 metais.

Žmonės nerimauja dėl to, kad tokiomis sutartimis juos galbūt siekiama pririšti prie vieno supirkėjo, ir dėl to, kad iki šiol priemokos irgi buvo žadėtos, tačiau jų dar nė karto nemokėjo.

Pasak pirmininko V.Geležiūno, iki šiol galiojusiose sutartyse buvo nurodyta, jog norint mažinti supirkimo kainą, ūkininkus privalu įspėti prieš 15 dienų. Tačiau keisti sutartis ir šį laiką prailginti iki 30 dienų privertė šią vasarą įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, kad supirkėjai ir perdirbėjai privalo patvirtinti mažiausią supirkimo kainą.

V.Geležiūno nuomone, šis įstatymas – žingsnis, parodantis, kad valdžia pagaliau pradėjo galvoti ir apie pieno gamintojus.

Tačiau ūkininkams atrodo kitaip. Jiems neramu ir dėl sutartimi įtvirtinamo įsipareigojimo, kiek litrų pieno jie privalės primelžti ir parduoti per metus. Pasak R.Jakšto, tai gali būti problema patiems smulkiesiems ūkininkams, o tiems, kurie ir iki šiol tvarkingai vedė ūkio apskaitą, problemų nebus, mat jie ir anksčiau žinojo, kiek primelžia ir ko gali tikėtis.

V.Geležiūnas ramino, kad jei nurodytas kiekis ir svyruos 10 procentų į vieną ar kitą pusę, įmonė dėl to „nesikabinės“. Be to, toks reikalavimas irgi įtvirtintas žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu.

Prognozavo šviesesnę ateitį

pienininkai Vainuto liaudisPirmininko teigimu, ūkininkai neturėtų baimintis dėl to, kad pasirašo sutartis kone pusantrų metų laikotarpiui, nes 2016-ieji ne už kalnų, tad esą nebėra prasmės vos po kelių mėnesių rengti naujas sutartis.

Jis tikino neprisimenantis atvejo, kad kuris nors ūkininkas, pareiškęs norą pereiti pas kitus supirkėjus, būtų buvęs sustabdytas ar turėjęs nemalonumų. Šiame regione dirba bent 5 supirkėjai, tad pasirinkimas yra platus, todėl dar labiau mažinti supirkimo kainų niekas nedrįstų jau vien todėl, kad baimintųsi prarasti tiekėjus.

„Argi jūs liksit mūsų kooperatyve, jei mes dar mažinsime kainas? Juk ne“, – sakė jis.

Pasak V.Geležiūno, jo vadovaujamas kooperatyvas didelių pelnų negauna, o pirmąjį šių metų pusmetį dirbo net nuostolingai. Nuostolius pavyko padengti iš praėjusių metų pelno.

V.Geležiūnas priminė ir elementarų rinkos dėsnį; jei kainos kils, jas kelti bus priversti visi supirkėjai. Jis netgi pranašavo šviesesnę ateitį: pasak V.Geležiūno, jau šiandien „Marijampolės pieno konservuose“ lankosi kinų delegacija, besidominti produkcijos eksporto į savo šalį galimybėmis.

Pieno gamintojams atsigauti turėtų padėti ir šiemetinė Lenkiją nualinusi sausra, mat lietuvišką pieną žada pirkti ir lenkai. „Marijampolės pieno konservai“, anot jo, taip pat prognozuoja geresnį rugsėjį.

Pasak V.Geležiūno, jau nuo rugsėjo Žemės ūkio ministerija reikalaus, kad visi pieno supirkėjai pateiktų davinius – iš ko ir už kiek pirko bei kam ir po kiek pardavė pieną. Tad nuslėpti nieko nepavyks.

Dar vieną rinkos taisyklę priminė vadybininkas R.Jakštas: jei visi stambieji pieno perdirbėjai susitars nekelti kainų aukščiau 12 centų, tai net susivieniję visi smulkieji gamintojai nieko jiems nepadarys.

Bandys kalbėtis dar kartą

Bet ūkininkai neskubėjo patikėti supirkėjo pažadais, ypač tuo, kad jei pieno supirkimo kainos pradėtų kilti, kooperatyvas jiems mokėtų priemokas. Anot pasisakiusiųjų, taip dar nė karto nebuvo, nors sutartyse priemokos ir buvo numatytos.

Pasak R.Jakšto, kol sutartyse nebuvo nustatyta žemiausia galima supirkimo kaina, nereikėjo ir priemokų, mat kylant pieno kainai rinkoje augo ir apmokėjimas jo gamintojams.

Ūkininkai sakė nenorintys lakstyti iš vienų supirkėjų pas kitus, juo labiau kad bendradarbiaudami su „Normu“ nepastebėjo bandymų klastoti pieno rodiklius, mano, kad šiame kooperatyve šie nustatomi teisingiausiai. „Tą jau patyrėme“, – kalbėjosi jie tarpusavyje.

Tuo tarpu apie kitus krašto supirkėjus to pasakyti ūkininkai negalėjo.   

„Kur mes dingsim su tuo pienu, juk kiti dar mažiau moka? Rašysimės sutartis, ir kaip jau bus, taip bus“, – skirstydamiesi kalbėjo vieni.

„Nesirašysime nė už ką, tai būtų tiesiog kilpos užsinėrimas sau ant kaklo“, – tikino kiti.

Pagal įstatymą, naujosios sutartys turėjo būti pasirašytos jau iki rugsėjo 1 dienos. Ką kooperatyvas darys, jei žmonės nesirašys? Pasak V.Geležiūno, dar bus bandoma su jais kalbėtis.

Praėjus kelioms dienoms po susirinkimo R.Jakštas „Šilutės naujienas“ patikino, kad to, akivaizdu, neprireiks. „Žmonės pasiklausinėjo, kaip yra su kitais supirkėjais, sužinojo, kad sutartys plinta visuose kooperatyvuose ir, manau, pasirašys visi. Didžioji dalis jau pasirašė“, – sakė jis.