Vaistų nerūšiuoja 65 proc. gyventojų

Atliekų rūšiavimas jau gerai pažįstamas daugeliui, tačiau iki šiol dauguma nerūšiuoja vaistinių preparatų. „Eurovaistinės“ duomenimis, vaistus rūšiuoja vos 35 proc. lietuvių, likusieji juos kaupia namuose, išmeta su buitinėmis atliekomis ar nuleidžia į unitazą.

Remiantis apklausa, paaiškėjo, kad nors kasmet vaistus žmonės rūšiuoja vis aktyviau, tai daro vos 35 proc. gyventojų.

„Žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą – tai galime sakyti skaičiuodami atnešamus pasibaigusios galiojimo vaistus.  Vien pernai gyventojai į „Eurovaistines“ atnešė 8 874 kg vaistų – 3,6 kartus daugiau nei 2021 metais. Visgi tai daro tik 35 proc. žmonių, tad lengva įsivaizduoti, kiek dar nesurūšiuotų vaistų patenka į aplinką“, – sako vaistininkė R. Lipnevičiūtė.

Didžioji dalis gyventojų nurodė, kad 37 proc. vaistus išmeta su buitinėmis atliekomis, o 10 proc. išpila su vandens nuotekomis. Taip išmetami vaistai teršia aplinką, o patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai. „Ne mažesnes grėsmes lydi nebereikalingų ir nebegaliojančių vaistų kaupimas namuose, kuris sunegalavus gali paskatinti savigydą ir turėti rimtų sveikatos pasekmių žmogui. O taip elgiasi 18 proc. gyventojų“, – teigia R. Lipnevičiūtė.

„Kartais žmonės į vaistines atneša ir vitaminus, maisto papildus, kosmetiką, tokias priemones kaip pleistrai, tvarsčiai. Vaistinėse rūšiavimui laukiami tik vaistai, o vitaminus ir priemones kiekvienas gali rūšiuoti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Galima vadovautis taisykle, kad į vaistines nešami tik tie preparatai, ant kurių pakuotės užrašyta – receptinis vaistas, nereceptinis vaistas“, – teigia vaistininkė J. Aleknienė.

Viena iš savigydos klaidų – nebereikalingų vaistų taupymas atsargai. Dažnai tai būna receptiniai vaistai, taip pat antibiotikai. Atliekamų antibiotikų namų vaistinėlėje neturėtų būti, nes privalu suvartoti visą paskirtą kursą. Jei nutraukėte vartojimą anksčiau arba namuose turite kitų nebereikalingų receptinių vaistų, neškite juos į vaistinę utilizavimui.

Švirkštų, adatų ar gyvsidabrio termometrų negalima išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms, patariama juos atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali kisti – tapti neveiksminga arba kaip tik sukelti šalutinius poveikius. Pusė metų – laikotarpis, per kurį vertėtų peržiūrėti  vaistinėlės turinį.

Pagal BNS inf.