COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje pakeitė sąlygas, kurios paveikė ir vaistų gamybą. Medžiagų ir logistikos kainos pasiekė rekordus, tai sutrikdė vaistų gamybą ir suardė tiekimo grandines Europoje.
„Eilėje Lietuvos pacientams reikalingų vaistų gamintojai laukia nuo 6 iki 8 mėnesių. Be to, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią kompensavimo tvarką ir taikant kainų įšaldymą, susidaro situacijų, kai norėdami patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, gamintojai turėtų pasiūlyti 3-4 kartus mažesnę kainą nei vaisto gamybos kaštai. Priėmus papildomą išorinio referavimo į pigiausią veikliąją medžiagą reikalavimą, negalinčių pasiūlyti prašomos kainos bus dar daugiau“, – perspėja R. Bričkienė.
Konstitucinis teismas yra nurodęs iki 2023 m. sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai.
„Vaistų gamintojai peržiūri vaistų portfelius ir juos racionalizuoja, atsisakydami tų, kurių gamybos kaštai tampa nepakeliami. Ir Lietuvoje dalis vaistų atšaukiami iš rinkos, dalis nebeteikiami kompensavimui. Siūlomos naujos kainodaros priemonės mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Norint spręsti problemas, reikėtų tokios tvarkos, kuria gamintojams būtų sudarytos sąlygos konkuruoti. Kuo daugiau tiekėjų rinkoje, tuo mažiau rizikos dėl tiekimo sutrikimų“, – sako VGA vadovė.
Pagal BNS inf.