Valdžia Gardame: nykstančioje, bet saugioje seniūnijoje

GARDAMO _2Rajono savivaldybės vadovai jau pradėjo praėjusių metų veiklos ataskaitų turą po seniūnijas. Pirmojoje aplankytoje seniūnijoje – Gardame – juos pasitiko pilnutėlė žmonių salė. Jiems rūpėjo savivaldybės skolos ir svarbiausia – Gardamo seniūnijos žvyrkelių tvarkymo reikalai.

Maloniai gardamiškius nuteikė tik Šilutės policijos vadovas Artūras Mikalauskas, anot jo, Gardamas yra viena iš saugiausių seniūnijų.

 

Sugrįžta daugiau nei išvyksta, bet seniūnija vis dar nyksta

Valdžios ataskaitą pradėjo seniūno pareigas laikinai einanti Birutė Pocevičienė. Jos duomenimis, Gardamo seniūnijoje gyvena 1824 žmonės, moterų 48-iomis daugiau nei vyrų. 65 metų amžiaus ribą jau peržengė 334 žmonės.

Pastebėta, kad emigruojančiųjų į užsienį gardamiškių skaičius jau mažėja. Naujai gyvenamąją vietą seniūnijoje per metus deklaravo 78 asmenys, o ilgesniam laikui nei 6 mėnesiai į užsienį išvyko 49. Tačiau seniūnijos gyventojų skaičius vis dar mažėja. 41 asmuo išvyko gyventi į kitas seniūnijas, mirė 21 žmogus.

Seniūnijos valdymo išlaidos 2017 metais buvo 47 370 Eur, t.y., 7 tūkst. Eur mažiau nei 2016 metais.

Vyrauja žvyrkeliai ir lauko grunto keliaiGARDAMO _1

Gardamo seniūnijoje galimai mažiausiai rajone yra kelių su tvirta asfaltbetonio danga – tik 4,63 km. 97,79 km yra žvyrkelių ir net 45,18 – lauko grunto kelių. Todėl vietos ūkininkai su nerimu laukia pavasario, nes žino, jog esant drėgmės pertekliui ir vėl bus daug nepravažiuojamų klampynių.

Susirinkusieji kalbėjo, kad jau pavargo laukti  geresnio kelio dangos link  Ramučių. Tai trumpiausias kelias į rajono centrą, apie kurio blogą būklę gardamiškiai valdžiai kalba kiekvienais metais. Tačiau jo tvarkymu rūpinasi valstybės įmonė. Pasak savivaldybės vadovo Vytauto Laurinaičio, šiuo metu vėl keičiasi Automobilių kelių direkcijos vadovybė, ir nauji vadovai iš naujo sudarinėja tvarkytinų kelių sąrašus.

Prasidėjus diskusijai apie vietinių kelių tvarkymą B.Pocevičienė sakė, jog seniūnija tokiems keliams tvarkyti per 2017 metus gavo 34 720 Eur. Dar 10 920 Eur gauta gatvių apšvietimo projektavimui bei įrengimui. Tai labai maža suma. Valdžios teigimu, tiek lėšų Gardamo seniūnijai atiteko iš Kelių priežiūros programos, ir tai nėra nei daugiau, nei mažiau kaip kitoms seniūnijoms, nes pinigai skiriami pagal turimą kelių infrastruktūrą.

Savivaldybės vadovai ragino seniūnijos bendruomenių atstovus, seniūnaičius kartu su l.e.p. seniūne atsakingai spręsti kur ir kaip racionaliau būtų galima panaudoti gautas kelių programos lėšas. Tačiau gavo konkretų vieno seniūnaičio atsakymą: lėšų yra gaunama tiek mažai, kad jų užtenka tik avarinėms vietoms tvarkyti ir greideriuoti žvyrkelius. Tačiau ir su tokiu mažu finansavimu seniūnijai pavyko sutvarkyti kelis šimtus metrų gyvenvietės gatvių.

Vienok gardamiškiai pripažino, kad dėl įmirkusių ir duobėtų žvyrkelių dažnai yra kalti ir patys ūkininkai. Norėdami patogiau įvažiuoti į savo laukus, jie įsirengia savavališkus įvažiavimus, taip užtverdami vandeniui nutekėti skirtus griovius. Vieno ūkininko nuomone, reikia kuo skubiau tokius statinius naikinti ir leisti vandeniui nutekėti laisvai.

Pasak savivaldybės mero V.Laurinaičio, Kelių programos lėšos yra gaunamos iš Susisiekimo ministerijos valdomo Kelių tvarkymo fondo. Jau keleri metai dalis šio fondo lėšų perskirstyta krašto apsaugai, tad lieka tik prašyti Seimo narių sprendimo atstatyti normalų Kelių fondo finansavimą.

Seniūnija saugi, bet reikia išlikti budriems

Šilutės policijos vadovas A.Mikalauskas sakė, kad gardamiškiai gyvena palyginti saugiai. Rajone per 2017 metus buvo pradėta 718 ikiteisminių tyrimų, o Gardamo seniūnijai tenka tik 3,6 proc. iš jų. Per metus čia registruotos 8 vagystės (4 išaiškintos), 6 smurto atvejai artimoje aplinkoje, sulaikyti 4 neblaivūs prie vairo sėdę gyventojai, užfiksuoti 2 eismo įvykiai, 1 nelegalios degtinės gamybos atvejis.

Beja, pastaroji nusikalstama veika kai kuriems gardamiškiams neatrodo labai nusikalstama – kai kurie salėje buvę gardamiškiai tarsi juokais prašė jų krašte neišgaudyti visų degtindarių, palikti nors vieną kulinarinio paveldo gamintoją…

Kalbėdamas apie rajono nusikalstamumo statistiką, policijos vadovas pažymėjo, kad po pertvarkos policijos veikloje žymiai išaugo nusikaltimų išaiškinamumas. Jeigu 2016 metais jis siekė 45 proc., tai 2017 metais nuskalstamų veikų išaiškinta 72 proc. nuo pradėtų ikiteisminių įvykių.

Vis dėlto A.Mikalauskas paragino Gardamo gyventojus neatsipalaiduoti ir saugoti asmeninį turtą, mat seniūnijoje vagys nemažai daiktų nugvelbė iš nerakintų automobilių, nerakintų namų ar sandėliukų.

Seniūnija skolų neturi

Gardamiškių klausimas apie savivaldybės skolas valdžiai tikriausiai buvo kaip papildomas šaukštas medaus. Seniūnė B.Pocevičienė užtikrino, kad seniūnija 2017 metus užbaigė be jokių skolų paslaugų teikėjams ir darbuotojams.

Savivaldybės meras V.Laurinaitis sakė, kad valdančiosios koalicijos politikai ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis skiria ypatingą dėmesį savivaldybės finansams. Per trejus metus savivaldybė sumažino paskolų naštą 4 mln. Eur. Tačiau šis pasiekimas nėra vienintelis taupios politikos rodiklis – savivaldybė, kuri ankščiau garsėjo milijoninėmis skolomis už savo įstaigų šildymą, moksleivių pavėžėjimą ir vandentvarkos paslaugas, dabar tvarkosi be skolų.

Kita pažangi tendencija, pasak mero V.Laurinaičio, yra ta, kad savivaldybė surado per pusę milijono eurų ir 2017 metais įsteigė 11 ikimokyklinio ugdymo grupių. Viena grupė įsteigta ir Gardame. Pasak mero, jeigu bus poreikis, tokių grupių skaičius bus ir toliau didinamas.