Šeštadienį senojo Šilutės muziejaus kieme vyko šilutiškių suėjimas, kurį galima pavadinti Šilutės bendruomenių atsisveikinimu su puoselėta svajone šiame pastate turėti savo namus.
Praėjusią savaitę asociacijos „Šilutės bendruomenės namai“ pirmininkui Adolfui Nausėdai nepavyko įtikinti savivaldybės vadovų, kad perduotų senojo muziejaus pastatą bendruomenėms ir padėtų jį sutvarkyti, kaip padėjo įkurti bendruomenių namus kone visose rajono seniūnijose.
Neišvengiami nuostoliai
Diskusijoje su Šilutės bendruomenės atstovu Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis akcentavo, kad senojo muziejaus stogas vakarinėje dalyje jau yra šiek tiek įdubęs. Toje pusėje arti pastato auga du beržai, todėl nuolat pavėsyje esanti stogo dalis drėgsta, silpsta stogo konstrukcijos. Jeigu bus delsiama stogą tvarkyti, jis tuoj prakiurs.
Kita pastato eksploatacijos problema – jis nešildomas. Senųjų krosnių užkurti nebeįmanoma, nes seniai deformavosi kamino pamatas ir pasislinkusios kamino sienelės suardė dūmtraukio sandarumą.
Kai muziejus dar veikė, darbuotojai kelias patalpas šildė elektriniais šildytuvais. Tada muziejaus pastato eksploatacija per metus kainavo 12 124 Eur (2013 metų duomenimis – 42 000 Lt). Vėliau, kai pastate buvo tik saugomi eksponatai, pastato eksploatacija per metus kainavo 2196 Eur.
Taigi tiek pastato išlaikymas kainuotų ir bendruomenėms. Ar jos turėtų tiek pinigų?
Gal padėtų „Šilutės miesto VVG“?
Asociacijos Šilutės miesto VVG (vietos veiklos grupės) pirmininkas, dabar einantis Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas Algis Bekeris kalbėjo, kad prieš kelerius metus buvo pasvarstymų, kad VVG gautas projektines lėšas galėtų panaudoti senojo muziejaus pastato remontui.
Dabar jau yra aiški Šilutės miesto VVG strategijai įgyvendinti skirta suma (400 tūkst. Eur) ir galimų projektų maksimalus finansavimas – vos 15 000 Eur. Su tiek pinigų neverta pradėti net muziejaus stogo remonto. Be to, didžioji dalis galimų projektų būtų skirti mokymams, motyvaciniems seminarams ir t.t. Jų lėšos negali būti panaudotos kapitalinėms investicijoms.
Pasak A.Bekerio, senasis muziejaus pastatas yra paveldo objektas, todėl jo eksploatacijos bei remonto darbus kontroliuoja Kultūros vertybių departamentas (KVD). Todėl kai kurių „Šilutės bendruomenės namų“ narių puoselėtos viltys, kad senajį muziejų būtų galima remontuoti dalimis ir savo jėgomis, yra bergždžios. Tokio objekto remontą galės atlikti tik specialias licencijas turinčios statybos įmonės, griežtai kontroliuojant KVD inspektoriams.
Savivaldybė šiemet vasario mėnesį, po penktojo susitikimo su pastato pageidaujančių bendruomenių atstovais, buvo pakvietusi KVD inspektorių konsultacijai. Apžiūrėjęs senąjį muziejų, inspektorius sakė, kad viso pastato remontas gali kainuoti apie 1 mln. eurų. Tokia suma yra tikrai per didelė bendruomenėms, kurios neturi konkrečių finansavimo šaltinių.
Ką valdžia siūlo?
Valdžia šilutiškių bendruomenėms siūlė nepuoselėti nerealių vilčių įsikurti senajame muziejuje, bet taikytis prie gyvenimo realijų.
Savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio nuomone, per porą metų įgyvendinus Šilokarčiamos kvartalo viešųjų erdvių rekonstrukciją, visuomenės traukos centru taps Šilutės Turgaus aikštė. Šyšos kilpos pusiasalis bus visuomenės laisvalaikio poreikiams, Šyšos dešiniojo kranto pylimas taps panašus į amfiteatrą, tiesiai prieš jį, kitoje upės pusėje, bus scena. Tad ar gali būti patrauklesnė vieta nedideliems bendruomenės koncertams?
Meras priminė, kad rekonstruotuose Šilutės kultūros namuose bus patalpos ir bendruomeninėms organizacijoms, jų narių susirinkimams. Be to, dvi visuomeninės organizacijos, anksčiau pretendavusios į senojo muziejaus pastato patalpas, dabar gavo patalpas kitur. Gegužės mėnesio savivaldybės Tarybos posėdyje Šilutės gražinimo draugijai politikai perleido koplyčią senosiose kapinėse, prie geležinkelio, H.Zudermano draugijai leista naudotis rašytojo gimtinės patalpomis Macikų kaime.
Pasak V.Laurinaičio, kai kurie savivaldybės opozicijos politikai, žinodami, jog per 2016 metus savivaldybė gavo apie 1 mln. eurų neplanuotų pajamų, ragina tas lėšas skirti senojo muziejaus remontui. Tačiau, mero nuomone, tai būtų neatsakinga. Valdančiosios koalicijos politikai nori šiemet įsteigti tris naujas vaikų darželio grupes Šilutėje ir keturias darželių grupes Kintuose, Saugose, Gardame ir Žemaičių Naumiestyje. Vien Šilutėje į darželius eilės laukia 109 mažamečiai. Tą milijoną eurų ketinama panaudoti naujų darželinukų grupių kūrimui ir Savivaldybės skolų mažinimui.
Meras įsitikinęs, kad privatizavus senuosius muziejaus pastatus, verslininkai juos renovuos paisydami paveldo išsaugojimo reikalavimų, tad istoriniai pastatai tikrai nebus sunaikinti.
Gegužinė
Šeštadienį nuo 16 valandos senojo muziejaus kieme žmonės būreliais rinkosi į asociacijos „Šilutės bendruonių namai“ inicijuotą gegužinę. Jiems grojo, kvietė kartu padainuoti ir pašokti jaunimo estrados grupė „Prieskonis“, Antano Kmitos vadovaujama kaimiškos muzikos kapela, mišrus vokalinis ansamblis, dainuojamosios poezijos atlikėjai.
Kiemelyje nuolat besikeičiantys žiūrovai buvo patenkinti nemokamu koncertu. Ypač daug emocijų patyrė grupelė vokiečių turistų, Šilutėje besisvečiuojančios dvi anglės.
Gegužinės metu surengta simbolinė parašų rinkimo, kad senasis muziejaus pastatas būtų paliktas visuomenės poreikiams. Per tris gegužinės valandas, pasak jos organizatoriaus Adolfo Nausėdos, už tai pasirašė 157 žmonės.
Prieš trejus metus tokį prašymą buvo pasirašę 2114 žmonių.
„Dabar surengtas parašų rinkimas nebuvo bandymas pakartoti ankstesnę parašų rinkimo akciją. Anąkart surinktus parašus Savivaldybės valdžia turi. Dabar tiesiog dar kartą primename, kad buvo išreikšta tokia žmonių valia. Tikimės, kad valdžia priims bendruomenėms palankų sprendimą“, – sakė A.Nausėda ir kiti vakaronėje dalyvavę žmonės.