Pradžioje lyg negrasinęs rimtais padariniais, žiemos potvynis savaitgalį smogė su netikėta jėga: ant kelio į Rusnę vanduo pakilo net iki 58 cm žymos, ir tai jau buvo nebe Leitės, o paties upių tėvo Nemuno vandenys, kurių nebepriėmė ledais užgrūstos Kuršių marios.
Rusniškiams – jau visai nelinksma, ir jie visą Lietuvą informavo, jog dabar, per potvynį, nebegali nei gimdyti, nei sirgti, nei mirti… Bet liūdna ne tik jiems: vanduo grasina ir visų Rupkalvių bei Žalgirių kaimuose stovinčių sodybų šeimininkams, iki kai kurių jau nei privažiuoti, nei priplaukti nebeįmanoma. Potvynio vandenyse skęsta gyvūnai.
Vakar jau svarstyta galimybė skelbti rajone ekstremalią situaciją.
Svarstoma skelbti ekstremalią situaciją
Tokio potvynio vandens kilimo neprognozavo niekas: sekmadienio rytą ant kelio į Rusnę jo buvo 58 cm, o aukštupyje jis kilo toliau. Štai ties Panemume Nemuno lygis per parą kilstelėjo net 63 cm, ties Šilininkais jis pakilo 7 cm.
„Tai reiškia, kad vanduo kils ir mūsų teritorijoje“, – prognozavo už civilinę saugą atsakingas Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Arvydas Gorodeckas.
Kelio ruože Šilutė – Rusnė lengvieji automobiliai potvynio metu keliami kasdien nuo 6 val. iki 22 val. Po 22 val. norint persikelti reikia kreiptis į Rusnės seniūnę Dalią Drobnienę, mob. tel. 8 687 74687.
Pirmadienį priešpiet į užlietą kelio ruožą išskubėjo kelininkų buldozeris, kuris tik vienintelis pajėgia bent šiek tiek prastumdyti kelio pakraščiuose susidariusias ledų sangrūdas. Tokio darbo imtasi tam, kad bent kiek nuslūgtų kelią semiantis vanduo.
Pirmadienį buvo apsemti ir kai kurie į Rupkalvių kaimo sodybas vedantys keliukai. Iki jų dabar nei priplaukti neįmanoma, nes naktimis spaudžiant šalčiui vanduo apsitraukia ledu, nei tuo ledu privažiuoti galima, nes jis dar per silpnas.
Ledas beregint padengia ir per vandenį automobilius keliančius traktorius, tad jų vairuotojams tenka nuolat daužyti tuos ledus, antraip mašinos negalėtų užvažiuoti ant pakylos.
Vakar popiet sukviestas Savivaldybės, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kelininkų ir kitų įstaigų atstovų pasitarimas, kuriame svarstyta, ar ne laikas skelbti rajone ekstremalią situaciją. Mat tik paskelbus tokią situaciją galima tikėtis kariškių pagalbos.
O jos gali prireikti labai greit, nes iki kritinės ribos beliko vos 20 cm: jei vanduo pasiekia 80 cm žymą, perkelti žmonių įprasta technika nebegalima, reikia kariškių amfibijos. O ją iškviesti nėra toks jau greitas darbas – pageidavimą reikia pareikšti prieš dvi paras.
Jei ekstremali situacija ir bus paskelbta, tai galios nuo antradienio.
Minijos upėje gelbėjo leisgyvį briedžiuką
Visą šalį apskriejo informacija apie tai, kaip šeštadienio vakare Klaipėdos rajono žvejai ir gyvosios gamtos inspektoriai vadavo Minijos upėje, ties Mingės kaimu, skendusį briedžiuką. Spėjama, kad jauniklio motina nuskendo, o jis įstrigo properšoje.
Ant Minijos upės vandenų ledo besikapanojantį gyvūną penktadienio vakare pastebėjo Klaipėdos rajono žvejų asociacijos atstovai Audrius Kimbirauskas ir Modestas Pužauskas ir suskubo jį gelbėti.
Vakar vyrai „Šilutės naujienoms“ pasakojo į Šilutės rajoną žvejoti atvažiuojantys dažnai, tačiau tokioje gelbėjimo operacijoje jiems tenka dalyvauti pirmą kartą. Pirmiausia jie paskambino aplinkosaugininkams, tačiau kai jie neatsakė, skambino Bendruoju pagalbos numeriu 112. Į vietą atvykę medžiotojai tarėsi, jog jei 150 kg sveriančio jauniklio nepavyks nuo ledo nukelti, beliks jį nušauti.
Tačiau ledu nusigavę iki nelaimėlio abu žvejai su medžiotojais aprišo briedžiuką virvėmis ir ištraukė į krantą.
Gyvūnas nepajėgė atsistoti – bandydamas remtis ant kojų vis krito į sniegą. Gelbėtojai spėjo, kad gyvūnui galėjo būti sužalotos kojos, tad buvo iškviestas veterinarijos gydytojas. Tačiau tądien jis jokių sužalojimų nenustatė, tik suleido jaunikliui antibiotikų ir raminamųjų vaistų. Nutarta, kad briedžiukas tiesiog labai išsekęs, todėl nebeturi jėgų stovėti.
Gyvūno gelbėtojai spėliojo, kad nelaimėlis greičiausiai bandė nusigauti į kitą upės krantą paskui savo motiną. Briedė greičiausiai paskendo, o jauniklis išliko.
Žvejai šildė išsekusį gyvūną, kol buvo sprendžiama, kur būtų galima jį laikinai apgyvendinti. Į pagalbą atėjo Mingės seniūnaitis Jurgis Gečas, kuriam padedant briedis apgyvendintas viename Mingės statinių – buvusios kaimo parduotuvės garaže. Vietiniai gyventojai atnešė jam šieno ir vėl išsikvietė veterinarą, mat briedžiuko kojos vis dar nelaikė.
Gelbėjimo operaciją užbaigė popiet į Mingę atvykę Gyvūnų globos asociacijos Klaipėdos skyriaus atstovai, kurie ir išsivežė nelaimėlį. Žadama atlikti jam medicininius tyrimus, galbūt netgi prireiks daryti rentgeno nuotrauką. Jį išgelbėję žvejai net paskelbė renkantys aukas gyvūno gydymui.
Yra buvę žymiai didesnių speigų
Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė sakė, kad praėjusią savaitę mūsų krašte prie 30-ies laipsnių padalos artėjančių šalčių nebuvo (kaip rytiniuose šalies rajonuose), tačiau iki 20-ies trūko visai nedaug. Sausio 6-osios – penktadienio naktį Šilutėje užregistruotas 19,2 laipsnio, o 7-osios naktį – dar viena dešimtąja didesnis – 19,3 laipsnio šaltis.
Nebuvo jaukios ir dienos: 6 dieną termometrų stulpeliai krito iki minus 12,1 laipsnio, o 7-ąją – iki minus 6,2 laipsnio. Abiejų šių parų vidutinė temperatūra atitinkamai buvo minus 15,8 ir minus 12,5 laipsnio.
Tačiau tai toli gražu nėra patys didžiausi mūsų kraštuose spiginę šalčiai. Štai 2003-ųjų sausį buvo užfiksuota ir 32,2 laipsnio speigas, o 1956 metais tą patį mėnesį – net 33,2 laipsnio speigas.