Ventės rago ornitologai išmaudė, išdžiovino ir sužiedavo dumble įklimpusį erelį

erelis EigirdasTrečiadienį, vykdydamas paukščių monitoringą Kintų žuvininkystės tvenkiniuose, Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistas ekologas Robertas Kubilius rado ir į Ventės ragą atvežė pakilti negalintį jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla).

Paukštis, panašu, buvo išsimaudęs dumble, todėl jo plunksnos buvo sulipę ir neleido jam skristi. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai paukštį išmaudė, išdžiovino, sužiedavo ir paleido atgal į laisvę.

Uždėjo ir žiedelį

Gavę pranešimą apie skristi negalintį paukštį, Ventės rago ornitologai iš pradžių pagalvojo, kad sparnuotis gali būti sužeistas. Tuomet jį būtų atidavę kitiems specialistams. Tačiau erelis, kad ir išsimurkdęs dumble, neatrodė labai nusilpęs.erelis maudo_duse

„Manau, kad jeigu būtų kur nors aukščiau pusdienį patupėjęs, būtų ir pats susitvarkęs, nes sparnų plunksnos buvo ganėtinai tvarkingos, o nepakilo dėl to, kad buvo aplipusios moliu. Tikriausiai buvo ką tik iš tvenkinio išlipęs”, – spėja ornitologas Vytautas Eigirdas.

Pamatęs, kad jūrinis erelis nėra sužeistas, V.Eigirdas jį nunešė į dušą, išmaudė, pašukavo plunksnas, kad jos gražiau sukristų. Paskui paukštį pusdieniui paliko namelyje prie specialaus šildytuvo. Pasak ornitologo, paukštis labai noriai džiovinosi savo plunksnas.

Tos pačios dienos vakarą ornitologai erelį išleido į laisvę – nelaikė per naktį, kad jam būtų kuo mažiau streso. Tiesa, prieš tai dar uždėjo žiedelį.

V.Eigirdas džiaugiasi, kad paukštį pavyko apsaugoti, juk jį galėjo rasti koks plėšrūnas – kad ir lapė. Tuomet erelis būtų žuvęs.

Maudė jau ne pirmą erelį

erelis dziovinasi_plunksnas„Šilutės naujienoms” V.Eigirdas pasakojo, kad panašūs nutikimai su jūriniais ereliais įvyksta kone kasmet. Kai Kintų žuvininkystės tvenkiniuose išleidžia vandenį, atsiveria labai nemažai dumblo, į kurį įkritę paukščiai sunkiai išsikapanoja.

Panaši istorija nutiko prieš kelis metus, kai ornitologas atvažiavo į Ventę dirbti. Tąkart viduryje tvenkinio jis rado net du įkritusius jūrinius erelius.

„Jie tikriausiai ir būtų žuvę, nes iki kranto buvo likę apie 100 metrų, o dumblo buvo man iki pilvo”, – prisimena ornitologas.

Anot jo, į dumblą įklimpti ereliai gali dėl įvairių priežasčių. Gali būti, kad kai nuleidinėja tvenkinius, jie mato šviečiančias karpių nugaras ir susivilioja lengvu grobiu. O kartais jie žaidžia tarpusavyje ir peštynių metu kuris nors įkrenta į dumblą. O gal erelis leisdamasis tikėjosi, kad bus kietas dugnas, o nusileidęs prasmego klampynėje?..

Suaugę skraidantys ereliai į Ventės rago ornitologinės stoties tinklus įkliūna retai. Juos žieduoja kiti specialistai, kurie laipioja į lizdus. Anot V.Eigirdo, Lietuvoje sužieduota tikrai nemažai erelių, rečiau gali pamatyti nežieduotą paukštį, negu kad žieduotą.

Jūriniai ereliai nėra tolimi migrantai. Suaugę paukščiai lieka žiemoti lizdo teritorijoje ir čia gali išbūti visą žiemą. Jeigu labai gili žiema, šie sparnuočiai pasitraukia, kur daugiau maisto.

Pavasariop Kintų apylinkėse galima stebėti didelius jūrinių erelių būrius. V.Eigirdas yra matęs, kaip jie buvo nutūpę Ventės rage prie molo ledonešio metu. Tikriausiai jie buvo radę negyvų žuvų ar kokį paukštį. 20 erelių būrys, nutūpęs ant ledo keterų atrodė labai gražiai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.