Reikia turėti neįtikėtinai daug drąsos, pasitikėjimo bei optimizmo, kad investuotum nuosavas, nelengvai uždirbtas lėšas – sumą su penkiais nuliukais – Šilutės miesto kvartalo vizijos projektui kurti. O projekto įgyvendinimo vertė, preliminariais skaičiavimais, būtų net apie 230 mln. litų.
UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas sukvietė rajono žiniasklaidos atstovus, kad pristatytų bemaž dešimtmetį brandintas idėjas, kaip Šilutės mieste, aplink senąją miesto lentpjūvę, galėtų rastis dar vienas kvartalas su gyvenamaisiais namais, su SPA ir reabilitacijos bei sporto centrais, viešbučiu, kempingu, kultūros ir prekybos centrais, taip pat nauja prieplauka mažiesiems laivams bei nauju tiltu per Šyšos upę link miesto senamiesčio.
Viso naujo kvartalo viziją, pasak R.Višinsko, jo užsakymu aštuonis mėnesius kūrė kelios bendrovės. Jos turėjo atlikti ekonominę Šilutės krašto, Klaipėdos regiono ir šalies analizę, išanalizuoti žmonių poreikius gyvenamajai vietai, poilsiui, pramogoms ir t.t.
Visam senosios Šilutės lentpjūvės kvartalo urbanistinės atgaivinimo vizijos „Kuršių delta“ kūrimui vadovavo R.Višinsko sūnus Justas Višinskas, šiuo metu baiginėjantis ekonomikos magistratūros studijas Briuselyje.
Panašu į avantiūrą, bet…
11,8 ha žemės plote, kurio didžiąją dalį UAB „Kintai“ nuomoja iš Savivaldybės, per dešimtmetį, be jau minėtų viešosios paskirties statinių, būtų pastatyta ir 350 gyvenamųjų būstų – atskiruose namuose, daugiabučiuose ir loftuose. Būtų įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose tilptų 650 automobilių, o naujos prieplaukos krantinių ilgis siektų 900 metrų. Projektas turėtų būti pradėtas įgyvendinti jau 2015 metais ir per keturis etapus baigtas 2025 metais.
Pristatydamas naujo Šilutės miesto kvartalo viziją, R.Višinskas pats pripažino, kad naujojo kvartalo statybos užmojai bet kuriam žmogui iš pirmo žvilgsnio gali sudaryti avantiūros – „Vasiukų“ – įspūdį. Tačiau be drąsių idėjų šiuo laikmečiu nieko naujo nebus sukurta.
R.Višinskas teigia, kad naujojo kvartalo vizija ir projektas yra paremti rimtais ekonominiais skaičiavimais, ir tiki, kad ši didžiulė investicija būtų naudinga Šilutės miestui, Savivaldybei ir netgi rajono biudžetui.
Jau įgyvendinus bent pirmąjį etapą, kai per porą metų būtų pastatyti pirmieji gyvenamieji namai ant Šyšos pakrantės, pastatytas SPA centras su 60 vietų viešbučiu, su laikinuoju kempingu, būtų sukurta mažiausiai 80 darbo vietų, ir į rajono biudžetą realiai įplauktų apie 1 mln. eurų mokesčių dėl vykdomų statybų ir naujos čia pradėtos darbinės veiklos.
Pasak R.Višinsko, visas naujojo kvartalo vizijos projektas yra paremtas ne paprasčiausiu noru ką nors gražaus ir naudinga nuveikti Šilutei, bet ekonomine logika: kad būtų naudinga čia dirbantiems ir gyvenantiems žmonėms bei savivaldybės ekonomikai.
R.Višinskas prisimena, kiek daug buvo skeptikų, kai jis su bendraminčiais prieš 12 metų pradėjo verslą UAB „Kintai“ tvenkinių ir poilsio komplekse. Tuometinė pūstynė dabar tapo viena lankomiausių vietų rajone – per metus čia apsilanko per 20 tūkstančių žmonių.
Šilutė pritrauktų dalį Neringos poilsiautojų srauto
Kalbėdamas apie naujojo kvartalo ekonominę paskirtį, R.Višinskas užsiminė ir apie galimybę dalį Neringos poilsiautojų srauto pasukti kitu maršrutu. Jo nuomone, iš vieno milijono keliauninkų, per metus Klaipėdos keltu patenkančių į Neringą, nemaža dalis susigundytų galimybe daug įdomiau ten nuvykti kateriais ar maršrutiniu laivu iš Šilutės uostų.
Tokių keliautojų per metus, verslininko nuomone, galėtų būti apie 60 tūkstančių.
Važiuodami į Neringą įprastu būdu, keliautojai per savaitgalį automobilyje prasėdi apie 10-12 valandų. O pasirinkę kelionę į Nidą iš Šilutės uostų, mažiausiai pusę to laiko jie praleistų džiaugdamiesi vandens krašto gamtovaizdžiu.
Kita dar neišnaudota aktyvių poilsiautojų dalis, pasak R.Višinsko, tai žvejai mėgėjai, kuriems naujajame kvartale būtų pasiūlyta apsistoti su visa šeima. Kol žvejai bandytų laimę su meškerėmis, jų žmonos, draugės ir vaikai galėtų naudotis SPA, reabilitacijos bei sporto centrais.
Konkurencija ir pavydas?
R.Višinskas tikisi, kad prie naujojo kvartalo kūrimo prisidės ir Savivaldybė, sutvarkydama Savivaldybei priklausančioje žemėje infrastruktūrą. „Tiesa, aš nenoriu, kad valstybė ar Savivaldybė pastatytų man gamyklą. Tikrai ne. Aš noriu, kad ji nutiestų kelią ten, kur aš statysiu gamyklą“, – sakė R.Višinskas. Juolab kad gatvės, šaligatviai, gatvių apšvietimas, šilto ir šalto vandens trasos, kanalizacijos vamzdynai niekad netaps privačia nuosavybe, o priklausys miesto infrastruktūrai.
R.Višinskas artimiausiu metu viziją ir naujojo Šilutės kvartalo planus ketina pristatyti Savivaldybės tarybai ir administracijai. Jis neabejoja, kad sulauks įvairiausių nuomonių, o gal ir prieštaravimų. Tačiau jis yra pasirengęs siekti savo planų, kad ir kaip sunku būtų. Geriausiu atveju jis tikisi sprendimo dėl Savivaldybės partnerystės su privataus kapitalo įmonėmis kuriant mieste naują daugiafunkcinį kvartalą, kuriame patogu ir jauku galėtų būti čia gyvenantiems šilutiškiams ir svečiams.
Vizija „Kuršių delta“ yra parengta taip, kad ją būtų galima pristatyti ne tik Savivaldybei, bet ir šalies Vyriausybei, įvairiems ES paramos fondams, konkursams. Toks projektas puikiausiai tiktų pretenduoti į Šilutei jau paskirtą 24 mln. Lt finansavimą (šie pinigai – Vidaus reikalų ministerijos paskirtas tikslinis finansavimas miestams, kuriuose būtina mažinti emigraciją ir kurti naujas darbo vietas).
Tačiau Savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio suburtos darbo grupės turi kitokių planų – jose apsispręsta minėtus milijonus investuoti Šilokarčemos kvartalo, miesto centrinės gatvės bei miesto stadiono prieigų infrastruktūrai gerinti.
Kas žino, gal po vizijos „Kuršių delta“ pristatymo Savivaldybėje atsiras politikų, norinčių pakoreguoti darbo grupių planus, kaip išleisti Šilutei skirtus 24 mln. litų, ir paremti privačią iniciatyvą.