Vienos ligos renkasi moteris, kitos vyrus: ką būtina žinoti kiekvienai lyčiai?

Fiziologiniai, anatominiai bei hormoniniai ypatumai lemia nevienodus vyrų ir moterų sveikatos sutrikimus. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Jolita Buitvydienė aptaria pagrindinius skirtumus ir įvairiems negalavimas nustatyti būtinus tyrimus.

Bewildered pretty pair of young people standing back to back while thinking about something and keeping their lips folded, posing over white background

Dažniausi sutrikimai

Širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai – arterinė hipertenzija, krūtinės angina, širdies nepakankamumas – dažniausios lėtinės ligos mūsų šalyje.

„Nuo 50-ies metų jos vienodai dažnos abiem lytims. Visgi vyrams širdies kraujagyslių ligos išsivysto 10 metų anksčiau nei moterims. Jiems dažniau diagnozuojamos ir plaučių bei kepenų ligos, kurios neretai būna nulemtos  netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, alkoholio vartojimo“, – teigia J. Buitvydienė.

Moterims kur kas dažniau nei vyrams pasireiškia skydliaukės veiklos sutrikimai. Dauguma atvejų juos sukelia moteriškieji lytiniai hormonai, lemiantys skydliaukės pokyčius.

„Vaisingo amžiaus moterims dažniau nei vyrams išsivysto ir mažakraujystė arba geležies stoka. Tai aiškinama kiekvieną mėnesį moters organizme vykstančių hormonų pokyčių nulemtu geležies netekimu. Vyrams bei moterims po menopauzės geležies stoka yra retas sutrikimas, todėl ją aptikus atliekamas tyrimas priežastims nustatyti“, – sako medikė.

Naudingi tyrimai

Nepaisant skirtumų, daugelis tyrimų vienodai svarbūs tiek vyrams, tiek moterims.

„Bendrasis kraujo tyrimas – pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda nustatyti mažakraujystę, infekcijas, alergijas. Galima atskirti bakterinės ir virusinės kilmės uždegimus, kraujavimo galimybę, kraujo ligas, krešėjimo sutrikimus ir daugelį kitų organizmo sutrikimų.

Gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas leidžia diagnozuoti gliukozės apykaitos sutrikimus, diabetą. Atliekant bendrąjį šlapimo tyrimą galima įtarti inkstų funkcijos sutrikimus, šlapimo takų akmenligę, vėžį, infekcijas. Cholesterolio ir atskirų jo frakcijų kraujyje tyrimas informuoja apie aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi tikimybę“, – vardija gydytoja.

Nereikėtų pamiršti ir kitų kraujo tyrimų. TTH – skydliaukę stimuliuojantis hormonas – yra atrankinis tyrimas skydliaukės veiklos sutrikimams vertini. Kreatininas, šlapimo rūgštis, elektrolitai atspindi inkstų funkciją, o kepenų funkciją, uždegimus, galimas infekcijas įtarti leidžia kepenų fermentai AST, ALT, GGT, šarminė fosfatazė ir kt.

Vitamino D tyrimas svarbus kaulų-raumenų sistemai, odai, imunitetui, tiksliau geležies atsargų lygį ir mažakraujystės riziką rodo feritinas. Sportuojantiems, vartojantiems sportui skirtus papildus vertėtų atlikti elektrolitų – kalio, natrio, chloro, magnio – tyrimus bei kepenų, inkstų funkciją atspindinčius rodiklius, o asmenys, kurie maitinasi ne pagal subalansuotos mitybos principus ar nevalgo mėsos, turėtų nepamiršti pasitikrinti vitamino B12 ir folio rūgšties organizme kiekį.

Prevencijos svarba

Gydytoja pabrėžia ir prevencinių sveikatos programų svarbą.

„Svarbu laiku atlikti tyrimus pagal Lietuvoje vykdomas prevencines programas. Vyrams reikalinga periodiškai atlikti prostatos specifinio antigeno lygio nustatymą iš kraujo, o moterims reguliariai turėtų būti atliekamas gimdos kaklelio tepinėlis ir krūtų rentgeninis tyrimas – mamografija. Svarbus ir storosios žarnos navikus leidžiantis įtarti slapto kraujavimo iš virškinamojo trakto išmatų tyrimas“, – sako gydytoja.

Savalaikiai tyrimai leidžia aptikti tiriamų organų ikivėžinius pakitimus arba piktybinius navikus ankstyvosiose jų stadijose.

Parengta pagal UAB „Diagnostikos laboratorija“ inf.