Viešojo konkurso aplinkybės panašios į korupciją

Ekonomikos ir finansų komitete Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui nepavyko prastumti sprendimo projekto, kad Savivaldybės administracijai būtų leista imti ilgalaikę 752,2 tūkst. eurų paskolą investicijų projektams finansuoti – atsiskaityti įmonėms už jau atliktus darbus.

Komiteto posėdyje buvo tik minimalus politikų skaičius – 6, užtikrinantis posėdžio kvorumą.

Sprendimo projektas nepatvirtintas vien dėl to, kad S.Šeputis neįtikinamai paaiškino, kodėl administracija nieko nepadarė, kad Rusnės Kultūros namų renovacijos darbai nepabrangtų 105 tūkst. Eurų. S.Šepučio atsakymais nepatenkintas liberalsąjūdietis Edvardas Vitkauskas atsisakė dalyvauti balsavime, suardė posėdžio dalyvių kvorumą, ir komitetas negalėjo pritarti paskolos ėmimo klausimui.

Pritrūko laiko?

Svarstant klausimą dėl Savivaldybės administracijos planuojamos paskolos, komiteto narys E.Vitkauskas kritikavo, kad administracija nieko nepadarė, kad skolintis reikėtų mažiau. Jis sakė pastebėjęs, kad tarp dešimties įmonių, su kuriomis Savivaldybė nori atsiskaityti už atliktus darbus pasiskolintais pinigais, yra ir bendrovė, kuri viešojo konkurso metu 105 tūkst. eurų padidino Rusnės kultūros namų rekonstrukcijos kainą.

Prieš porą mėnesių jau buvo rašyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos skelbtą viešąjį pirkimą „Projekto „Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra“ rangos darbai“ (II etapo), laimėjo UAB „Statybų valdymo sprendimai“, pasiūliusi mažiausią kainą – 525,9 tūkst. Eur. Tačiau šios įmonės įgaliotas atstovas neatvyko pasirašyti rangos sutarties. Taip buvo užleista pirmenybė sutartį pasirašyti statybos įmonei „Žibai“, kuri buvo pasiūliusi darbus atlikti daugiau kaip 105 tūkst. Eur (t.y. per 360 tūkst. Lt) brangiau, nei siūlė „Statybų valdymo sprendimai“.

E.Vitkauskas klausė, ką Savivaldybės administracija padarė, kad nepabrangtų Rusnės kultūros namų statybos. Jo nuomone, administracija nieko nedarė, kad užkirstų kelią galimam statybininkų pasipelnymui.

S.Šepučio aiškinimas, kad viskas daroma pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, E.Vitkausko neįtikino. Jis S.Šepučio primygtinai klausė, kodėl Savivaldybės administracija, pamačiusi tokį statybininkų žaidimą, nepanaikino konkurso rezultatų ir neskelbė viešojo darbų pirkimo konkurso iš naujo. E.Vitkausko nuomone, Savivaldybės administracija ir jos direktorius S.Šeputis leidosi statybininkų „apžaidinėjamas“ tik dėl to, kad imtis statybos darbų už padidintą kainą pretenduoja savivaldybės Tarybos valdančiosios koalicijos politiko Stepono Kazlausko valdoma įmonė.

S.Šeputis neigė tokias prielaidas ir sakė, kad konkursas iš naujo nebuvo skelbiamas todėl, kad pritrūko laiko. Mat projekto finansavimo laikas baigiasi jau rugsėjo mėnesį, o paskelbus naują konkursą per mažai laiko liktų darbams atlikti.

Juk gavo kompensaciją…

Į diskusiją įsiliejo ir Ekonomikos ir finansų komiteto narys, UAB „Žibai“ direktorius, „tvarkietis“ S.Kazlauskas, kuris E.Vitkauskui metė priekaištą, kaltindamas jį politikavimu.

Administracijos direktorius S.Šeputis bandė menkinti Savivaldybei padarytą žalą sakydamas, kad draudimo įmonė jau sumokėjo Savivaldybei apie 10 tūkst. eurų už tai, kad UAB „Statybų valdymo sprendimai“ neatvyko pasirašyti rangos sutarties. Jam antrino ir S.Kazlauskas, sakydamas, kad Savivaldybė gavo kompensaciją už tai, kad mažesnę kainą pasiūliusi įmonė neatvyko pasirašyti sutarties.

„Bet ši kompensacija yra tik dešimtadalis to pabrangimo, kurį teks sumokėti Savivaldybei už Rusnės kultūros namų remontą. Nuostolis – net 95 tūkst. eurų (apie 328 tūkst. litų)“, – prieštaravo E.Vitkauskas.

S.Kazlauskas pripažino, kad šis pirkimas galbūt buvo ne visai etiškas, tačiau juk taip kartais nutinka…

Komitetui pasirengus balsuoti dėl minėto sprendimo teikimo savivaldybės Tarybai, E.Vitkauskas pareiškė, kad jam toks Savivaldybės administracijos darbas yra nepriimtinas, ir nusišalino nuo balsavimo. O likusių politikų nebeužteko, kad balsavimas būtų teisėtas.

Viešųjų ir privačių interesų painiojimas

Po posėdžio E.Vitkauskas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad jį piktina toks Savivaldybės administracijos vadovo S.Šepučio požiūris į biudžeto lėšų eikvojimą, kad jau seniai jis pastebi, jog statybos bendrovės įgudo pabranginti darbus ir užsitikrinti didesnį pelną Savivaldybės biudžeto lėšomis. O Savivaldybės administracija dedasi, kad nemato tokių dalykų.

E.Vitkauską piktina ir tai, kad „tikrojo“ mero partijos atstovai S.Kazlauskas ir D.Soščeka, siekdami priimti savo įmonei palankius sprendimus, gali nepaisyti net įstatymų. Juk Ekonomikos ir finansų komitetui pirmininkavęs D.Soščeka ir S.Kazlauskas yra darbo santykiais susieti su UAB „Žibais“, vadinasi, yra suinteresuoti, kad Savivaldybė imtų paskolą ir iš jos „Žibams“ atseikėtų numatytus 47 tūkst. eurų. Bet abu politikai nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo, taip galimai painiodami viešuosius ir privačius interesus. Tai yra draudžiama įstatymu.

Paklaustas, kodėl prieš du mėnesius nepakėlė triukšmo dėl Savivaldybei nuostolingo viešojo darbų pirkimo konkurso „Rusnės infrastruktūrai gerinti“, E.Vitkauskas atsakė, kad ir tuomet buvo veikta. Savivaldybės administracijai buvo pateiktas paklausimas, situacija komentuota žiniasklaidoje. Tačiau tuomet Savivaldybės administracija, kaip ir dabar, dėstė, kad viešojo darbų pirkimo konkurso procedūros teisėtos. Tačiau E.Vitkauskas mano, kad tik nuo Savivaldybės vadovų valios priklausė skelbti iš naujo konkursą ar ne. O partijos Tvarka ir teisingumas bei socialdemokratų lyderiai V.Laurinaitis ir S.Šeputis net neslepia, kad dirba sutartinai – tandemu.

O kaip kituose komitetuose?

Teritorijų ir kaimo reikalų bei Socialinių reikalų komitetuose minėtas klausimas praslydo sklandžiai, nes juose didesnę daugumą turi valdančiosios partijos Tvarka ir teisingumas rėmėjai – socialdemokratai ir žalieji valstiečiai.

Teritorijų ir kaimo reikalų komitete šiuo klausimu atsisakė balsuoti liberalsąjūdietis Jonas Purlys, kuris pareiškė, kad jam projekto „Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra“ viešojo konkurso aplinkybės panašios į korupciją.

Savivaldybės Tarybos politikai galutinį sprendimą šiuo klausimu turės priimti ketvirtadienį, birželio 25 dieną, vyksiančiame Tarybos posėdyje.