„Vilko pėdose“ vėl sukurti ir… supleškėjo baltų ugnies ženklai

Aštuntasis šiaudinių skulptūrų pleneras Vilkyčiuose buvo skirtas Birutės Marijos Alseikaitės - Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Šiemetinės veiklos paįvairintos paskaitomis Mažosios Lietuvos istorijos bei paveldo temomis, muzika, dainomis prie laužo, maudynėmis, koncertais ir vienintele griežta taisykle – jokių svaigalų – svaigintis tik kūryba.

Keturias dienas – liepos 22 – 25 d. šiaudinių skulptūrų meistrai kūrė skulptūras, o baigiamąjį plenero vakarą vyko koncertai ir skulptūrų atidavimo ugniai apeigos.

Pristato baltų ugnies ženklus

Norai sukurti buvo didesni, negu leido jėgos. Plenero metu pavyko sukurti aštuonias skulptūras. Visos jos pastatytos Vilkyčių parke.

Plenero sumanytojas ir pagrindinis organizatorius kalvis, tautodailininkas Darius Vilius tikina, kad šiuo pleneru siekiama budinti savo krašto žmones per kūrybą, o budindami kitus ir patys „neužmiega“. Taip jau ne vienerius metus siekiama pristatyti mūsų krašto meną – baltų ugnies ženklus, priminti apie šiaudų vaidmenį etninėje kultūroje, išjausti visas stichijas, formuoti estetinės raiškos sąsajas, supažindinti su šiaudų pynimo technika.

Plenero sumanytojui talkino Vilkyčių bendruomenės „Viltis“ pirmininkas Ričardas Valutis. Abu renginio organizatoriai vienu balsu tikina, kad kaimo gyventojų bendruomenė neaktyvi ir didelio entuziazmo dalyvauti plenere nerodė. Organizatoriai sulaukė dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Saugų ir kt.

Visa tai ką mato smalsuoliai – kūrybinio proceso rezultatas, didelio būrio žmonių kolektyvinis darbas. Organizatoriai kasmet iš anksto neprognozuoja koks bus naujų ar senų dalyvių būrys, bet džiaugiasi, kad yra tokių, kurie atvyksta kasmet, nuo pirmojo plenero. Šiemet plenere dalyvavo apie dvidešimt dalyvių.

Rajono meras Vytautas Laurinaitis vilkytiškius sveikino su išskirtine idėja – „užpatentuotu“ šiaudinių skulptūrų pleneru, kurį pasiūlė dar daugiau iškomunikuoti. Jis linkėjo, kad mažiausiai bent dešimtmetį ši idėja dar gyvuotų. Įteikdamas bendruomenės „Viltis“ pirmininkui R. Valučiui vokelį su finansine parama meras pokštavo, kad jeigu į tradicinę bendruomenės šventę „Vilko pėdos“ ims nebesirinkti žiūrovai, šventę būtų galima pervadinti „Meškos pėdos“, mat dabar apie Švėkšną pradeda karaliauti meškos.

Šlamės naujagimių ąžuoliukai

Renginio vedėja tikino internete radusi informaciją tik apie Vilkyčių šiaudinių skulptūrų plenerą, niekur kitur tokie plenerai nevyksta. Tuo norėtųsi abejoti, nes panašūs plenerai suorganizuoti Zarasuose, Punioje, Šiauliuose prie Rėkyvos ežero, Naujamiestyje (Panevėžio r.) ir kt. Bet ne tai svarbiausia: smagu, kad Vilkyčius garsina ne tik ralio varžybos, bet ir šiaudinės skulptūros.

Jaudinantis šventės momentas – naujagimių pasveikinimas, o jų šiemet Vilkyčiuose net aštuoni: Aurėja Auksoriūtė, Agota Kaminskytė, Domantas Kimbris, Mantas Pagojus, Adas Raulinaitis, Rugilė Raulinaitytė, Gabrielius Smaguris ir Markas Kiltinavičius. Gaila, atvyko tik keturi. Kiekvienas naujagimis buvo apdovanotas „Vilko pėdos“ medaliu ir ąžuoliuko sodinuku. Visi dalyviai kartu su mažyliais patraukė į parką sodinti ąžuoliukų, pasodino ir už tuos, kurie neatėjo.

Plenero uždarymo koncerte dalyvavo folkloro ansamblis ,,Ramytė“, Juodkrantės kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, etnologas, dailėtyrininkas, dr. Vytautas Tumėnas. Sulaukusieji sutemų buvo užburti ne tik folkroko grupės iš Vilniaus „Atalyja“ koncerto, bet ir ugniniu vaizdu – apeigomis sudeginant sukurtas šiaudines skulptūras.