Apeigos prie laužo
Tradiciniai Baltų vienybės dienos minėjimo būdai yra ugnies sąšauka ant piliakalnių ir kalvų ir įvairūs kultūriniai renginiai. Jungtis į sąšauką ir paminėti šią dieną jau gal 15-tą kartą kviečia vilkytiškis, baltiškosios tradicijos puoselėtojas, tautodailininkas Darius Vilius. Šiemet jis organizavo kelionę, aplankant arčiau esančius piliakalnius ir šventkapius.
Deja, nei vokiečių ar švedų, nei anglų ar amerikonų papročiai, kalba ir kultūra mums netinka, mes esame kelių tūkstantmečių gyvenusių baltų genčių palikuonys, turintys ypatingą kalbą, kultūrą. Tad stiprybės ir verta semtis iš savųjų šaknų, jas puoselėjant ir maitinant. Baltų vienybės diena – puikiausia proga prisiminti, kas esame, iš kur kilę, pagerbiant savo protėvius. Jų dvasia gyvena mumyse, o jų pergalės įkvepia ir toliau puoselėti savo kalbą, kultūrą ir laisvę.
Šiemet apie pusšimtis žmonių susibūrė Vilkyčių parko ąžuolyne ir, spragsint laužui, dainavo-giedojo senovines dainas, kurių tekstus iš anksto buvo paruošęs šventės organizatorius Darius. Pagiedotos kalendorinės giesmės, baltų deivės Medeinos – medžių, miško ir gamtos dievybės garbei. Renginio idėja sukosi apie Baltiškąją saulutę – vieną svarbiausių baltų simbolių. Ji vaizduojama kaip auksinis ratas su spinduliais, kurie gali būti tiesūs arba lenkti, vienodo ilgio arba skirtingo. Baltiška saulutė yra saulės, gyvybės ir šviesos simbolis, ji buvo garbinama kaip dievybė, vadinama Saule.
Buvo ir vaišių
Dienos ir nakties lygę Vilkyčių parke vainikavo vienybės ugnies įžiebimas ir apeigos prie didžiojo laužo – už išsaugotą žodį, šalį, prigimtinės kultūros sąmonę, už dvasios turtus, už kelius į sėkmę. Ši diena paminėta prasmingai, atsisveikinant su astronomine vasara.
Susibūrimas apima ugnies apeigas, kuriose uždegamas didžiulis laužas ir baltų ženklų tematika nupintos šiaudinės skulptūros, simbolizuojančios Baltų vienybę. Ratu stovėdami aplink liepsnose skęstančią šiaudinę skulptūrą, kiekvienas sau užduodame ir ieškome atsakymo į esminį klausimą: „Kaip išsaugoti savo prigimtinę dvasinę šviesą ir išmintį, kaip puoselėti proprotėvių atminties lobyną, kūrenant vienybės ugnį?“ Atsakymas paprastas: Telkimės. Šviesos jėga mus suvienys, kad išsaugotume tai, kas brangiausia: kalbą, žemę, dorą ir kultūros lobyną. Pasisemkime drąsos ir džiaugsmo iš protėvių, nes jų išmintis atgyja mūsų kalboje, dainose ir pasakose. Visas mūsų dvasinis paveldas – tai paslaptis, slypinti mūsų tautiniuose raštuose ir giesmėse.
Dalyviai vaišinosi, čia pat prie laužo paruoštomis vaišėmis – namine duona, žolelių arbata, pagardinta medumi, namuose keptais pyragais, bandelėmis, kurių pagundai neatsispyrė nė vienas.
Baltų vienybės ir Rudens lygės diena atšvęsta su dėkingumu!