Virusų užpultiems kvėpavimo takams – pagalba iš bičių ir vaistažolių

 

ziedunes-albumas-1732-80686253Pertraukė skersvėjis, suprakaitavus atsigėrėte šalto vandens, nuo lietaus permirko batai – daug priežasčių, kodėl netgi šiltuoju metų laikų žmonės prastai jaučiasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, ir į jas neretai numojama ranka, manoma, kad tai savaime praeis. Bet taip manyti klaidinga.

Gerklės perštėjimas, apsunkintas rijimas, sloga, prikimęs balsas ar kosulys neišnyksta per vieną dieną, bet gali ilgai varginti. Jeigu nebus laiku suteikta pagalba, gresia įvairios komplikacijos.

Prastai pasijutus, yra svarbu įsiklausyti į vidinį balsą ir leisti sau pailsėti, suteikti savo organizmui tai, ko jam labiausiai trūksta. Jei dėl staigių orų permainų organizmas ima šlubuoti, vadinasi, silpsta imunitetas ir prastėja apsauga nuo virusų.

Virusai nėra matomi, jie prisitaikę gyventi tarp žmonių. Tačiau pastebėta, kad vieni žmonės sugeba netgi pandemijos metu atsidūrę viename kambaryje su kosinčiu ir čiaudinčiu ligoniu neužsikrėsti, o kiti – ne. Kodėl taip atsitinka, į šį klausimą mokslininkai dar neturi atsakymo. Bet yra svarbus patarimas – oro lašeliais plintančios infekcijos grandinė bus nutraukta, jei prastai pasijutę žmonės gydysis namie ir saugos save bei kitus.

Liaudies medicinoje nuo seno buvo naudojami augalai, kai dar niekas nežinojo, kas yra virusai. Nosiaryklė, burnos gleivinė, gerklė, ryklė pirmiausia susiduria su šiais pažeidėjais, tai vartai, pro kuriuos patenka į organizmą įvairūs sukėlėjai.

Todėl pastaruoju metu daugelis žmonių yra susirūpinę, kaip be kaukės dar įmanoma apsaugoti kvėpavimo takus. Kuo drėkinti kvėpavimo takų gleivinę, kaip ją dezinfekuoti? Ką daryti, kai sausas kosulys drasko krūtinę?

Užsukus į vaistinę specialistai gali patarti, kokių priemonių reikia turėti namų vaistinėlėje ir kaip padėti sau peršalus. Virusai yra gyvi organizmai, kad galėtų daugintis jiems reikia šeimininko ląstelės. Todėl geriausia apsauga nuo virusų yra tai, ką sukūrė pati gamta, pavyzdžiui, bičių pikis ir vaistiniai augalai turi daug biologiškai aktyvių junginių, kurių veikimo spektras yra labai platus.

Naujos kartos augaliniai preparatai pasižymi tuo, kad naudojant šiuolaikines technologijas įmanoma sukurti unikalių junginių, o jų receptūrų kūrimas neretai būna kaip intriguojanti šachmatų partija. Norint laimėti, būtina numatyti daug ėjimų į priekį.

Žymus fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius įsitikinęs, kad mokslininkų susidomėjimas vaistiniais augalais – ne iš gero gyvenimo, nes dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo vis daugiau mikroorganizmų įgyja atsparumą šiems vaistams. Yra netgi liūdnų prognozių, kad ateityje žmonės gali mirti nuo banalių infekcijų.

Iki cheminių preparatų atradimo žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie gerai išmanė apie gydomąjį vaistažolių poveikį mūsų organizmui.

„Pastaruoju metu vaistingieji augalai išgyvena tikrą renesansą ir tampa svarbia alternatyva ieškantiems natūralių sveikimo priemonių“, – pasakojo V. Skirkevičius.

Dėl koronaviruso kilusi pandemija pasaulyje įrodė, kad antibiotikai taip pat nestabdo šio sukėlėjo, o didžioji dalis užsikrėtusiųjų pasveiksta malšindami simptomus tokiomis pačiomis priemonėmis kaip ir peršalus.

Pandemijos akivaizdoje yra labai svarbus naujų fitoterapijai skirtų preparatų kūrimas, nes tai didina gydymosi galimybes. Neretai mokslinius tyrimus lydi sėkmė, pavyzdžiui, neseniai nustatyta, kad bičių pikio (propolio) ir vaistažolių derinys turi kur kas daugiau naudos nei atskirai naudojami augalai.

Yra žinoma, kad saldymedžio šaknų ekstraktas gydo uždegimo pažeistą, išopėjusią kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą. Jis taip pat mažina alergines reakcijas, todėl gali būti naudingas tiems žmonėms, kurie kenčia nuo žiedadulkių, šienligės ar kitų alergijų.

Saldymedis turi glicirizino rūgšties, dėl šios priežasties jis yra panašus į antinksčių žievės hormoną kortizoną, kuris mažina organizmo jautrumą, gydo uždegimą ir alergiją.

Nuo gerklės skausmo taip pat gelbsti natūraliu antibiotiku vadinamas propolis, nes pasižymi priešuždegiminėms savybėmis.

„Saldymedžiu praturtintas propolis padeda išvengti alerginių reakcijų“, – pasakojo V. Skirkevičius.

Yra taip pat įrodyta, kad propolio tabletes galima vartoti kartu su antibiotikais ir kitais vaistais, jas gali vartoti net tie žmonės, kurie yra alergiški medui, nes sausajame ekstrakte yra labai nedidelis alergenų kiekis.

Saldymedis naudingas taip pat virškinimui, ypač esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, refliuksui, todėl žmonės turintys šią ligą gali drąsiai vartoti sausąjį propolį su vaistažolėmis.

Drėkina kvėpavimo takų gleivinę, slopina sausą dirglų kosulį taip pat svilarožių ekstraktas, o palengvinti kvėpavimą padeda eukaliptų lapų ekstraktas bei eukaliptų eterinis aliejus.

V. Skirkevičius priminė, kad kalbant apie kvėpavimo takų apsaugą negalima pamiršti čiobrelių, lengvinančių atsikosėjimą, nes juose esančios biologiškai aktyvios medžiagos veikia gleivių išsiskyrimą, todėl gelbsti kaip pagalbinė priemonė kosint.

„Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad čiobrelis – tai vienas pagrindinių augalų, turintis poveikį taip pat bakterinėms infekcijoms“, – aiškino fitoterapeutas.

Kaip imunitetą palaikanti priemonė gali būti naudojamas ežiuolių šaknų ekstraktas, tai svarbu vyresnio amžiaus asmenims, nes bėgant metams jų imunitetas natūraliai būna susilpnėjęs, taip atsitinka ir dėl įvairių lėtinių ligų.

Tyrinėdamas augalų gydomąsias savybes V. Skirkevičius pabrėžė, kad kur kas lengviau saugotis nuo ligų nei jas gydyti. Augalinės kilmės preparatus tinka vartoti pajutus pirmuosius peršalimo negalavimus, kai rytais balso stygos girgžda lyg būtų pribarstyta smėlio, o skausmas ryjant būna toks, kad nesinori nieko nevalgyti.

„Dažnai nutinka taip, kad tokios gamtos dovanos kaip propolis ir vaistažolės padeda išvengti vaistų vartojimo ir greičiau pasveikti“ – teigė V. Skirkevičius.

Sergant įvairiomis peršalimo ligomis ir vartojant vaistus, augaliniai preparatai gali būti puiki papildoma priemonė, gerinanti savijautą, pavyzdžiui, padedanti atsikosėti ir nuraminti sudirgintą bronchų gleivinę, malšinanti gerklės skausmą.

Netgi pasveikus nualinta kvėpavimo takų sistema kurį laiką prašo poilsio, todėl vietoj medikamentų gali būti naudojami preparatai iš bičių pikio ir augalų.

Biologiškai aktyvios medžiagos gali padėti tausoti net balso stygas, tai ypač svarbu dainininkams, aktoriams, mokytojams, diktoriams, televizijos laidų ir renginių vedėjams, vadybininkams, vaistinių darbuotojams, kuriems balsas yra darbo instrumentas.

„Jeigu sergame dažnai, nuolatinis cheminių vaistų vartojimas nėra palankus mūsų organizmui, nes mes dar labiau išbalansuojame savo imuninę sistemą. O juk kvėpavimo takų ligos galėtų mus aplenkti, jeigu skirsime sau daugiau dėmesio, meilės ir atidžiau stebėsime kūno siunčiamus signalus“, – įsitikinęs fitoterapeutas V. Skirkevičius.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.