Lietuvoje ir visame pasaulyje moterys vis aktyviau veržiasi į sritis, kurios anksčiau joms buvo mažiau prieinamos. Ne išimtis yra ir verslas. Nors karjera versle reikalauja didelių pastangų, ypač prisitaikant prie jame vyraujančio konkurencijos klimato, kasmet moterys darosi aktyvesnės, siekdamos įrodyti, kad jos toli gražu nėra silpnoji lytis ir gali turėti nuosavą verslą.
Palaipsniui vis daugiau ambicingesnių ir ryžtingesnių moterų vienijasi į verslo tinklus, skatindamos prisijungti ir kitas savo lyties atstoves, kurios susiduria su laiko trūkumu ar neranda paskatų vystyti verslą.
Moterys ryžtasi jungtis į verslo tinklus
Lietuvoje moterys vis aktyviau buriasi į įvairias organizacijas, kurios gina jų interesus ir teises, įgyvendina moterų verslo plėtros iniciatyvas, užmezga ir plėtoja tarpusavio ryšius bei ryšius su užsienio partneriais. Moterų verslininkių organizacijos veikia įvairiuose Lietuvos regionuose.
Viena iš tokių organizacijų – prieš trejus metus įkurtas Lietuvos virtualus verslo moterų tinklas, kuriame susibūrė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio moterų verslininkių benduomenės. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos Moterų verslininkių tinklo komiteto pirmininkės Astos Šileikienės teigimu, pavyzdys šiam projektui buvo sėkminga moterų tinklo, susibūrusio prie Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos („Eurochambers“), veikla.
„Moterys, asociacijos narės iš Graikijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ne tik palaikė mūsų iniciatyvą, bet ir suteikė vertingų patarimų“, – teigė komiteto pirmininkė. Šiuo metu susijungusios į bendrą tinklą, moterys aktyviai dalyvauja priimant verslo sprendimus asociacijoje ar savo regione, dalijasi patirtimi, įsitraukia į tarptautinę projektinę veiklą, rengia verslo moterų tinklo susitikimus, seminarus ir ateityje planuoja suburti virtualias moterų verslininkių bendruomenes kiekvienoje apskrityje.
Verslo moterų tinklui priklausančios Vaidos Balčiūnienės teigimu, moterų, pradedančių verslą nuolat daugėja.
„Tai sąlygoja moterų noras bei galimybės išreikšti save, įgyvendinti savo svajonę. Tas pats būdinga ir vyrams, bet galbūt vyrai į verslą žiūri kiek pragmatiškiau, kaip į „pinigų gaminimo“ mechanizmą, o moterys paprastai daugiau galvoja apie jų širdžiai mielą rezultatą. Kaip tik dėl to būtų sunku rasti vyrą, užsiimantį vaikų ugdymu ar iš vilnos veltų papuošalų gamyba“, – sakė UAB „Ecodriving LT“ direktorė. Jos nuomone, moterų verslumą galėtų paskatinti tinkamos moteriai sąlygos šeimoje ir valstybėje – verslininkėms turėtų būti užtikrinamos geresnės sąlygos suderinti verslo vystymo ir vaikų priežiūros klausimus.
Sparčiam verslo moterų tinklų kūrimui pritaria ir Europos Parlamento narys Justinas Paleckis. Jo nuomone, verslininkėms reikia skirti ypatingą dėmesį, pavyzdžiui, kuriant „ambasadomis“ vadinamus tinklus, kaip yra daroma daugelyje ES valstybių.
„Ten moterys perduoda savo patirtį, įkvepia kitas kurti savo verslą. Moteris būtina skatinti įvairiomis finansinėmis priemonėmis: mikrofinansavimu, lėšomis iš ES struktūrinių fondų. ES šalys galėtų nuolat dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip padėti moterims tapti labiau verslesnėmis”, – teigia europarlamentaras.
Verslo pasaulyje vis dar dominuoja vadovai vyrai
Moterų verslininkių skaičius per paskutinį dešimtmetį išaugo, tačiau, palyginti su verslininkais vyrais tiek Europoje, tiek Lietuvoje, jų skaičius išlieka nedidelis. Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Stolytės teigimu, Lietuvos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių vadovės sudaro apie 30 procentų visų įmonių vadovų. Vidutinis vyrų ir moterų naujai įsteigtų įmonių santykis Europos Sąjungos šalyse yra apytiksliai 70 proc. ir 30 proc.
Europos verslo pasaulyje vis dar dominuoja vyrai. Remiantis Europos Komisijos (EK) šių metų pradžioje pateiktu pranešimu, tik vienas iš dešimties Europos didžiausių įmonių valdybos narys yra moteris, o 97 proc. atvejų valdybai pirmininkauja vyras.
Tyrimų rezultatai patvirtina, kad įmonių, kuriose daugiau moterų užima aukščiausias pareigas, rezultatai geresni nei vyrų vadovaujamų įmonių. Moterų vadovaujamos įmonės daugiau uždirba, pritraukia daugiau gabių darbuotojų ir geriau atsižvelgia į klientų poreikius. Lietuvoje stambaus verslo kompanijų valdybose moterų yra 13 proc., ir tai viršija Europos Sąjungos vidurkį (12 proc.). Stambaus verslo kompanijų vadovių Lietuvoje tėra 3 proc., ir tai atitinka ES vidurkį.
Siekiant pagerinti padėtį šioje srityje, padidinti moterų skaičių stambiųjų verslo įmonių valdybose, lyčių lygybės klausimus kuruojanti EK narė Viviane Reding ėmėsi iniciatyvos skatinti stambiausias verslo kompanijas padidinti moterų skaičių valdybose. Valstybės narės irgi pakviestos prisijungti prie iniciatyvos pritraukti daugiau moterų į darbo rinką, skatinti moterų verslumą ir padėti pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytą 75 proc. bendrą moterų ir vyrų užimtumo lygį.
Kitas EK sugalvotas būdas paskatinti moteris imtis verslo – šį rudenį įsteigtas naujas Europos mentorių tinklas, kurio tikslas – dalijantis žiniomis ir praktine patirtimi skatinti moterų verslumą. Europoje savisamdžių moterų yra tik 34,4 proc.
Kad tokių moterų atsirastų daugiau, kurį laiką sėkmingai dirbančios verslininkės padės prieš 2–4 metus naują įmonę įsteigusioms moterims. Mentorės šioms naujoms verslininkėms teiks konkrečių patarimų, kaip tvarkyti verslą ir plėsti įmones svarbiu ankstyvuoju verslo etapu. Šiam tinklui priklausys 17 Europos šalių, jo veikloje dalyvaus 170 mentorių.
Europos Sąjungos šalys, pripažindamos moterų verslo skatinimo svarbą, pastaraisiais metais įgyvendina vis daugiau įvairių iniciatyvų šioje srityje.