Visa tiesa apie vandenį

vandeni gerti sveikaŽmogus be maisto gali išgyventi iki dviejų mėnesių, o be vandens neišgyventų nė savaitės. Vanduo visuomet buvo svarbiausia išlikimo, sveikatos ir grožio sąlyga. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau ginčijamasi, kiek žmogus turi suvartoti vandens.

Vieni teigia, kad per parą reikia išgerti 2 litrus gryno vandens, kiti įsitikinę, kad suvartojamas skystis nebūtinai turi būti vanduo, treti mano, kad žmogus turi gerti tik tada, kai ištrokšta.

Kiek iš tiesų reikia išgerti vandens pasakoja „Lieknėjimo akademijos“ specialistai.

Dviejų litrų vandens per parą mitas

„Patarimas per parą išgerti du litrus vandens visuomenėje funkcionuoja daugiau kaip liaudiškas priežodis, o ne moksliniais tyrimais pagrįsta rekomendacija“, – kalba sporto medicinos gydytojas, „Sports medicine solutions“ įkūrėjas, „Lieknėjimo akademijos“ lektorius Andrius Ramonas.

Ne kartą vykdyti tyrimai nustatė, kad vidutiniškai per parą moterys skysčių suvartoja 2,5 litro, o vyrai – 3 litrus.

Nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės faktiškai suvartoja mažiau skysčių, tačiau nėra daugiau dehidruoti nei jaunesni. Taigi skysčių poreikis labai priklauso ir nuo organizmo medžiagų apykaitos greičio, nuo asmens fizinio aktyvumo. Remdamasis šiais faktais, A.Ramonas teigia, kad žmogui reikalingas skysčių kiekis yra individualus rodiklis.

Skystis – nebūtinai vanduo

Kaip ir dauguma sporto teorijų, taip ir teorijos, kiek, ką ir kada reikia gerti, kinta. Vieną savaitę atlikti tyrimai teigia viena, o kitą savaitę tyrimų rezultatai gali būti jau visai kitokie.

Dabar rekomenduojama sužinoti būtino išgerti vandens kiekį pagal formulę: savo svorį (kg) padauginti iš 0,03 (30 ml). Taip gaunamas tikslus vandens kiekis, kurį žmogui reikėtų išgerti per parą.

„Į šį kiekį mes įskaičiuojame ir kelis puodukus arbatos“, – sako „Lieknėjimo akademijos“ vadovė Lina Smaidrytė.

Netgi vartojant kietą maistą organizmas taip pat gauna nemažai reikalingo skysčio kiekio – iki 20 procentų. Vaisiai, sriubos – ypač vandeningi. Prie bendro suvartotų skysčių kiekio prisideda ir gazuoti gėrimai, arbata, kava, tik rekomenduojama, kad jie nesudarytų pagrindinio dienos skysčių raciono.

Skysčių poreikis

Sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas pasakoja, kad kūno skysčiai yra svarbus daugeliui žmogaus organizme vykstančių fiziologinių procesų: virškinimui, maistinių medžiagų pernešimui į ląsteles, „toksinų“ šalinimui, gleivinių drėkinimui, sąnarių sutepimui – tai tik keletas pavyzdžių.

Skysčių poreikis padidėja esant tam tikroms aplinkybėms: atliekant fizinius pratimus skysčiai prarandami su prakaitu; karšta oro temperatūra taip pat padidina prakaitavimą; aukštikalnėse (taip pat skrendant lėktuvu) daugiau skysčių prarandama su šlapimu bei dėl dažnesnio kvėpavimo; skysčių praradimas didėja ir sergant – dėl pakilusios kūno temperatūros, vėmimo ir kt.; nėštumas ar maitinimas krūtimi taip pat padidina skysčių poreikius.Vanduo - gyvybes saltinis

Kada gerti vandenį?

Pasak „Lieknėjimo akademijos“ specialistų per naktį mes iškvėpuojame apie litrą vandens, tad rytą reikia pradėti nuo stiklinės vandens, kad geriau jį įsisavintume į vandenį reiktų išspausti truputį citrinos sulčių ar įdėti mažą žiupsnelį natūralios druskos.

Vandenį rekomenduojama gerti likus pusvalandžiui iki pusryčių, taip darbui paruošimas virškinimo traktas.

Neretai pats mūsų kūnas siunčia signalą, kad metas atsigaivinti, tai troškulys, gerkite visada, kai tik jį pajuntate.
Prieš pradedant intensyviai sportuoti irgi reiktų išgerti vandens, kad būtų iš ko susidaryti prakaitui.

Taip pat pakankamas vandens vartojimas gali pagelbėti žmonėms, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu.

Vandens padauginti nevalia

Pasak gydytojo Andriaus Ramono, jei suvartosite per daug vandens, gali pasireikšti intoksikacijos simptomai: pakisti kūno temperatūra, pykinti, tekėti seilės, sutrikti koordinacija, atsirasti traukuliai, suglebti raumenys, skaudėti galvą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.