Užtrenkė duris 500 politikų
VRK nutarė daugiau kaip pusei tūkstančio arba beveik 4 proc. politikų neleisti dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų. Tarp tokių atsidūrė ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas Seimo narys Petras Gražulis. Į Vilniaus miesto merus ir sostinės savivaldybės tarybą norėjęs kandidatuoti politikas nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato.
Pranešama, kad daugiausiai – 156 – netinkamai dokumentus pateikusių pretendentų buvo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašuose, Darbo partijos – 67, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, politinio komiteto „Šilalės centristai“ sąrašuose – po daugiau kaip 40, Lietuvos žaliųjų partijos – 39.
Iš savivaldos rinkimų iškritus daugiau nei 500 kandidatų, VRK pirmininkė neabejojo, kad toks sprendimas tikrai bus apskųstas teismui. To neslėpė ir apie sprendimą sužinoję kai kurių partijų pirmininkai.
„Pirmas įspūdis buvo, kad tyčiojamasi iš savivaldybių rinkimų komisijos, iš VRK. Paskutinis įspūdis, kad tyčiojamasi iš rinkėjų“, – interviu Eltai prieš savaitę sakė J. Petkevičienė, komentuodama, kad dešimtys P. Gražulio vadovaujamos partijos politikų vietoje savo nuotraukų VRK pateikė ramunių ir kaktusų atvaizdus.
„Dėl to ir gimė posakis, kad kaktusas nėra kandidatas“, – pažymi ji.
LVAT jau gavo skundų
O praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau gavo trijų politinių partijų skundus dėl tokio komisijos nuosprendžio.
Į teismą kreipėsi Lietuvos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽS). Neabejojama, kad netrukus teismą užplūs dar daugiau skundų – Eltos žiniomis, dokumentus jau paruošė Darbo partijos, „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tautos ir teisingumo sąjungos atstovai.
Daliai nepalankaus VRK sprendimo sulaukusių politinių jėgų LVAT išaiškinimas gali būti lemtingas – neregistravus rinkimams eilės politikų, kai kuriose savivaldybėse griūva kandidatų sąrašai.
Nuo 2021 m. VRK vadovaujanti J. Petkevičienė, kalbėdama apie rinkimų saugumą pripažino, kad niekas negali garantuoti, jog kovą prasidėsiantys rinkimai praeis be nesklandumų. Pasak jos, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, kibernetinio saugumo klausimas tapo ypač aktualus.
Pats blogiausias variantas, jei taip nutiktų, anot J. Petkevičienės, būtų, jei dingtų internetas arba elektra. Blogiausias variantas yra popierinis skaičiavimas, ir tai, anot jos, be abejo, užtruktų.
„Stengiamės kaip galima geriau užtikrinti kibernetinio saugumo sistemas“, – lrytas.lt sakė ji.
Pakartotiniai rinkimai kainuos brangiai
Įsibėgėjus savivaldybių merų ir tarybų rinkimų politinei kampanijai, tapti savivaldos lyderiais sieks 26 Seimo nariai. 13 jų – vienmandatininkai. Kuriam nors iš šių kandidatų laimėjus mero postą, Seime įvyktų nemažai pasikeitimų, o Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tektų organizuoti pakartotinius rinkimus. VRK duomenimis, tai gali atsieiti bent 700 tūkst. eurų.
VRK teigimu, įvardinti, kiek Seimo narių dalyvaus savivaldybių merų rinkimuose, dar anksti. Tikslus skaičius bus žinomas, kai bus sudarytas oficialiai registruotų kandidatų sąrašas. Jį VRK skelbia ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų.
Tačiau preliminarią pakartotinių rinkimų kainą VRK jau įvardijo. Pasak jos, įvertinus ankstesnių rinkimų patirtį ir padidėjusias paslaugų kainas, preliminariais skaičiavimais, pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienoje apygardoje galėtų kainuoti iki 700 tūkst. eurų. Bet prireikus organizuoti Seimo narių rinkimus daugiau nei vienoje vienmandatėje apygardoje, kaina kristų.
Parengta pagal respublikinę spaudą