Ilgai puoselėta svajonė organizuoti mokinių mainus su Indija pagaliau tapo realybe – gruodžio 12 dieną 9 žmonių grupė iš Šilutės Vydūno gimnazijos savaitei išskrido į Indijos sostinę Naująjį Delį. Skridome kartu su Radviliškio Lizdeikos gimnazijos grupe. Su šia mokykla esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, būtent radviliškiečiai, jau 3 metus draugaujantys su viena Delio mokykla, paskatino ir mus užmegzti tokią draugystę.
Pažintis su indais prasidėjo internetu atliekant įvairius projektus, dar artimesni ryšiai tapo susitikus tarptautinėse mokytojų konferencijose. Buvo pasiūlyta pasikeisti delegacijomis. Nors mūsų gimnazija turi nemažą tarptautinių mainų patirtį su Vokietijos Ispanijos mokyklomis, ryžtis mainams su Indija buvo iššūkis – ir dėl kainos (kelionė apmokama asmeninėmis lėšomis), ir dėl atstumo, ir dėl visai kitokios kultūros. Tačiau norinčių vykti buvo daug, tad abejonių neliko.
Dabar, kai pirmoji mainų dalis baigėsi, po apsilankymo Delio šv. Marko mergaičių vidurinėje mokykloje, galime pasidžiaugti, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui – nesitikėjome tiek patirti per savaitę. Tai buvo ne tik visai kitokios šalies ir jos kultūros pažinimas, bet ir išankstinių nusistatymų laužymas, savęs išbandymas, empatijos pamokos. Mergaitės, gyvendamos šeimose pažino kitokią religiją, tradicijas ir gyvenimo būdą. O viena moksleivė dalyvavo indiškose vestuvėse, kurios yra neatskiriama Indijos kultūros dalis.
Savaitė prabėgo labai greit. Pirmąją dienos pusę praleisdavome mokykloje, užsiėmimų metu daug sužinojome apie šią šalį. Galėjome palyginti sanskrito, hindi ir lietuvių kalbas ir pastebėjome daug panašumų; susipažinome su popieriaus perdirbimo technologija ir ją išbandėme; mokėmės dainų, šokių ir tradicinio dekoravimo meno (rangoli) – iš skirtingų spalvų žiedlapių kūrėme ornamentus; gaminome maistą; žaidėme populiarų Indijoje kriketą. Buvo organizuotos ir krepšinio varžybos, dalyvavome jogos užsiėmime, pamatėme, kokį lankstumą kiekvienas gali pasiekti, jei treniruojasi. Apstulbino, kaip plačiai indai švenčia Kalėdas – visur buvo papuoštos eglutės, daugybė dekoracijų, mokykloje žiūrėjome kalėdinius vaidinimus, klausėmės kalėdinių dainų. Net juokavome, kad Kalėdų nuotaikos Indijoje patyrėme daugiau nei Lietuvoje.
Mes taip pat supažindinome su savo šalimi – atsivežėme fotografijų ciklą „Čia Lietuva, čia mūsų namai”, skirtą Lietuvos valstybės šimtmečiui, pristatėme Lietuvą, žymias jos asmenybes Matą Šalčių ir Antaną Pošką, kurie dar prieš Antrąjį pasaulinį karą motociklu buvo nukeliavę į Indiją ir susitikę su M.Gandhi, R.Tagore. Pasakojome apie Vydūną, kuris domėjosi indų filosofija ir buvo pirmasis jogas Lietuvoje.
Laisvą laiką mergaitės leido su šeimomis: išbandė chna tatuiruotes ant rankų, puošėsi indiškais drabužiais, skanavo jų maistą, kuris lietuviams kiek aštrokas. Kartu su šeimomis lankytasi įvairiose Delio šventyklose, tarp jų – Lotoso šventykloje, vienoje žymiausių ir naujausių. Tai monoteistinė šventykla, skirta visų tikėjimų žmonėms, meditacijai ir harmonijos paieškoms.
Grožėjomės Indijos Vartais, kurie, kaip ir Triumfo arka, yra miesto centre ir prie kurių dega amžinoji ugnis, skirta visiems žuvusiems už Indijos nepriklausomybę. Buvome memorialiniame M.Gandhi muziejuje ir SOS kaimelyje, bendravome su įdomiu žmogumi, įkūrusiu Angelų akademiją. Jis visą gyvenimą paskyrė lūšnynų vaikams, moko juos gyvenime nepalūžti ir padėti kitiems.
Pamatėme vieną iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų Tadžmahalą – architektūros ir himno meilei šedevrą, labiausiai turistų lankomą Indijos objektą, klausėmės gido pasakojimų apie Indijos istoriją, ekonomikos pasiekimus ir socialines problemas.
Lankydamiesi Agros – senosios Indijos sostinės – forte susipažinome su istoriniu Mongolų imperijos laikotarpiu.
Delis – kontrastų miestas, kur ir chaosas, ir subalansuota tvarka, kur gatvėse nėra jokių taisyklių ir mašinos važiuoja devyniomis juostomis, kur pereiti gatvę prilygsta žygdarbiui, kur karvės, šunys, motoroleriai, tuktukai, rikšos, sunkvežimiai ir visos kitos transporto priemonės kažkaip išlaviruoja, kur triukšmas kiaurą parą, kur ir prabanga, ir skurdas šalia, kur ypatinga maisto kultūra, kur žmonės mėgsta švęsti įvairias šventes, kur tvyro nuolatinis smogas, kur gyvenimas eina sava vaga ir kur neįmanoma nepajusti, kaip mes neįvertiname to, ką turime.
Paskutinę viešnagės dieną lietuvių ir anglų kalbomis skambėjo R.Tagorės eilės, buvo šokami tradiciniai indų ir lietuvių liaudies šokiai. Vakare dalyvavo Lietuvos ambasados Indijoje antroji sekretorė Agnė Sakalauskaitė, ji kvietė plėsti bendradarbiavimą įtraukiant ir daugiau Lietuvos mokyklų.
Parvykę jau ruošiamės svečių priėmimui. Mes buvome apsupti begaliniu dėmesiu, norėtume, kad ir mūsų draugai patirtų tą patį.
