Vyndarys Česlovas kuria uogų ir vaisių eksperimentus

vyndariai tatjanaPirmieji ir kol kas vieninteliai ūkininkai Lietuvoje, turintys licenciją vynui gaminti, – Švėkšnos seniūnijos Žagatpurvių kaime gyvenantys Tatjana ir Česlovas RAMOŠKOS.

„Visą laiką ieškai – nelauki Dievo malonės, kad kažkas atneš, paduos“, – apie verslo kelią sako Tatjana. Todėl verslininkai vis nerimsta ir ieško naujų galimybių plėsti verslą, o Česlovas – eksperimentuoti, kurti naujus uogų ir vaisių derinius.

Išgelbėjo avietes ir ėmė gaminti vyną

Palyginti su didelėmis, nuo seno veikiančiomis vyno gamyklomis, Česlovo vyninė atrodo mikroskopinė, tačiau pirmojo jos vyno pasirodymo parduotuvėse reikšmės neįmanoma pervertinti. Ilgą laiką vynu negalėję prekiauti dėl biurokratinių trikdžių – įstatymo netobulumo, vyndariai pagaliau gali džiaugtis įveikę sunkumus ir plėtoti gero vyno vartojimo kultūrą.

Prieš 13 metų Tatjana važiavo su reikalais į Šilutės rajoną ir prie miško pamatė apgriuvusį vienkiemį – nostalgiškas vaizdas lyg iš vaikystės paveiksliuko prikaustė žvilgsnį ir visam laikui pakerėjo.

„Zyziau Česlovui maždaug savaitę, kad nuvažiuotume pažiūrėti šitos sodybos. Nuvažiavom, apžiūrėjom ir, žiūriu, jis eina pro vartelius. „Kur tu?“ – klausiu, O jis: „Tu kaip nori, o aš tai pėsčias išeinu“, – pačią pradžią prisiminė Tatjana.

Vis dėlto vyrą įkalbėti pavyko, apleista sodyba išpuoselėta ir būtent joje gimė vyndarystės verslas.

2004 metais T.Ramoškienė į žemės ūkio parodą Kaune išsivežė 200 kg ekologiškų aviečių. Pasitaikė prastas oras, tad visą dieną parodoje praleidusi Tatjana pamatė, kad avietes teks pilti lauk, nes jos jau suguro. Vakare paskambino vyrui ir pasakė, kad uogas išmesti lauk gaila, todėl reikia gaminti iš jų vyną.

„Ką čia prisigalvoji, nedarysiu“, – atrėžė Česlovas, bet jau kitą dieną nuvažiavo pas mamą, kuri mokėjo raugti vyną, pasisemti patarimų ir išgauti gamybos paslapčių. Daugiau kaip 100 metų vyndarystės tradiciją mama perėmė iš proprosenelio, senelio.

Vėliau vyndarys žinių sėmėsi iš literatūros – nėra nė vienos knygos rusų ir lietuvių kalba, kurios Č.Ramoška nebūtų perskaitęs.

joomplu:6942joomplu:6947joomplu:6951

Vyno negamina nebent iš burokėlių ir pastarnokų

Tautinio kulinarinio paveldo sertifikatai suteikti 9 Ramoškų gaminamiems vynams: pienių, aviečių, juodųjų serbentų, vyšnių, obuolių, obuolių bei aronijų, obuolių bei šermukšnių, svarainių, aviečių su juodaisiais serbentais.

„Nėra to, iš ko nebūtų galima gaminti vyno, bet burokėlių ir pastarnokų  nerekomenduoju. Juos reikia palikti sriubai“, – sako Tatjana. Bet tokių eksperimentų kai kurie vyndariai yra darę.

Europa turi vynuoges, o Lietuvoje gaminami vynai – iš vietinių uogų ir vaisių. Kuomet sumaišomos kelios uogos – vynas dar skanesnis ir įdomesnis.

Ramoškos augina hektarą ekologinio avietyno ir pusę hektaro juodųjų serbentų. Jie apskaičiavo, jog patiems auginti ir skinti uogas ekonomiškai neapsimoka, todėl susirado vietinius ūkininkus – tiekėjus. Kaip juokauja Tatjana, vynui naudojamų obuolių veislė vadinasi „Iš kaimynų“.

Anksčiau per metus vyndariai pagamindavo iki 3,5 tonos vyno. Pagal seną įstatymą, jie galėjo gaminti tik savo poreikiams, bet ne parduoti produkciją. Dabar leidžiama pasigaminti kiek nori, bet parduoti – tik 10 tonų, tai yra apie 13 tūkstančių 0,7 l talpos butelių.

Namuose pagamintas vynas dabar yra Ramoškų kaimo turizmo sodybos specifikos elementas. Juo šeimininkai vaišina svečius, rengia degustacijas. Taip pat lankytojus skatina užsiimti žemės ūkio turizmu: kartu kviečia skinti aviečių, žmonėms patiki klijuoti vyno etiketes.

Lietuviško namudinio vyno kaina siekia 30-45 Lt už butelį. T.Ramoškienė pripažįsta, jog kaina nemaža, tačiau ją sukelia rankų darbas: nuo spaudimo, tarkavimo, brandinimo, fermentacijos iki išpilstymo. Nors vyndariai turi įsigiję įvairių pagalbinių prietaisų, bet kiekvieną butelį ne kartą yra pačiupinėjęs gamintojas. Vyną pagaminti užtrunka metus.

Paprašyta rekomenduoti lietuviškų užkandžių prie lietuviškų vynų, Tatjana pasakoja, jog nuo pat pirmųjų degustacijų svečius vaišindavo kaimynės pagamintu varškės sūriu su daug razinų ir cinamonu. Kitas užkandis – ant pagaliuko suvertas sūris, kriaušės griežinėlis ir rukolos lapelis, kuriuos skanauja pamirkę specialiame garstyčių padaže.

Verslui plėsti – paskola

„Vyno gamybos verslą plėtoti pradėjome maždaug prieš metus, pasikeitus teisinei bazei. Atsiradus galimybei lietuvišką vyną gaminti didesniais kiekiais, nutarėme plėsti gamybines patalpas, prireikė ir naujos bei modernios įrangos, kokybiškų ąžuolinių brandinimo statinių. Todėl iš Šilutės kredito unijos ėmėme 40 tūkst. lt paskolą, kurios dalį palūkanų dengia INVEGA (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“). Dabar matome, kad šių investicijų pakaks dvejiems metams, vėliau, jei viskas gerai, vėl teks plėstis“, – džiaugėsi „Česlovo vyno“ įmonės akcininkė ir vadovė T.Ramoškienė.

57-ios Lietuvos kredito unijos vykdo projektą „Verslumo skatinimas“, kurį finansuoja Europos socialinio fondas. Ši priemonė orientuota ne vien į ekonomikos skatinimą, bet ir naujų darbo vietų kūrimą, verslumo ugdymą. Lietuvoje jau išduota tokių paskolų už 15,14 mln. lt.

Vyndariai įrengė erdvesnes patalpas vyno fermentavimui ir brandinimui, įsigijo belgiškas talpyklas vynui laikyti, specialų presą uogoms ir vaisiams spausti, tarkavimo įrenginį. Vynas bus brandinamas ąžuolinėse statinėse, jose aviečių vyno skonis pagerėja jau po pusmečio.

Ramoškos svarstė galimybę atidaryti kavinukę ar parduotuvėlę, tačiau įsitikino, kad atokioje sodyboje nesulauks didesnio žmonių srauto. Todėl savo vynus teikia tik didmenininkams. Česlovo pagaminto vyno galima įsigyti visose „Džiugo namų“, „Vyno klubo“ parduotuvėse, restoranuose Vilniuje, Druskininkuose, Klaipėdoje.

Silutes naujienu LOGO