Dauguma šalies gyventojų savo finansus vertina gerai, 44 proc. padengia visas kasdienes išlaidas, o kartais pavyksta ir sutaupyti. Prastai ar labai prastai jaučiasi 5 ir 4 proc. apklaustųjų.
Jaunimas iki 29 m. savo finansinę situaciją dažniausiai vertina gerai (47 proc.). Kasdienes išlaidas sunku padengti retam (8proc.), o reguliariai neužtenka pajamų būtiniesiems poreikiams tik 2 proc. Jauni žmonės paprastai turi mažiau finansinių įsipareigojimų, todėl jaučiasi finansiškai laisvesni. Dalis jų dirba augančiose industrijose, dažniau keičia darbą ir gali greitai prisitaikyti prie didesnių pokyčių. Valdant finansus tai suteikia pasitikėjimo.
50–59 m. gyventojai savo finansinę situaciją vertina ne taip palankiai – kad gali leisti sau viską ir dar sutaupyti, sako tik 6 proc. jų. Tai amžius, kai finansiniai įsipareigojimai būna didžiausi. Būsto paskolos, automobilio lizingas sukuria natūralų finansinį spaudimą. Šie gyventojai gerovę suvokia ne per kasdienį patogumą, bet per ilgalaikį stabilumą, todėl jaučia didesnę emocinę įtampą.
Savo finansine situacija labiausiai džiaugiasi vilniečiai. Labai gerai vertinančių savo finansinę padėtį čia 17 proc., Kaune ir Klaipėdoje 7 proc. ir 4 proc. Didmiesčiai pasižymi didesniu darbo vietų pasirinkimu, aukštesniais atlyginimais ir platesnėmis įsidarbinimo galimybėmis. Todėl nieko nuostabaus, kad Vilniaus gyventojai savo finansinę būklę vertina geriau.
Latvijoje savo finansinę padėtį gerai vertina 34 proc. gyventojų, Estijoje – 27 proc., o jaunimas abiejose šalyse taip pat jaučiasi finansiškai geriau nei vidutinio amžiaus gyventojai.
Pagal BNS inf.